Lietuva įsitvirtino Europoje kaip lyderė pagal Europos studento kortelės diegimo tempus. Daugiau nei 24 tūkstančiai studentų jau naudojasi šia kortele, kuri ne tik suteikia viešojo transporto nuolaidas, bet ir atveria duris į bibliotekas, laboratorijas bei visą Europos akademinę erdvę.

Ši kortelė tampa kertine skaitmeninės „Erasmus+“ infrastruktūros dalimi – kartu su „Erasmus+“ programėle ir „Erasmus Without Paper“ sistema ji padeda atsisakyti dokumentų spausdinimo, sumažina popieriaus ir plastiko suvartojimą. Kortelė taip pat greitina paslaugų prieinamumą bei užtikrina sklandų studento statuso pripažinimą bet kurioje Europos šalyje.

Lietuvos sėkmę lėmė koordinuotos pastangos tarp valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų ir studentų atstovų. Toks bendradarbiavimas tapo pavyzdžiu kitoms šalims, dar tik pradedančioms kortelės diegimą.

„Po mažiau nei metų intensyvaus darbo galime didžiuotis, kad Lietuva iš sąrašo apačios pakilo į lyderes – tai bendrų, nuoseklių ir sutelktų veiksmų rezultatas“, – sako Švietimo mainų paramos fondo, kuris administruoja programą „Erasmus+“ Lietuvoje, aukštojo mokslo mobilumo projektų skyriaus vadovė Monika Skaringaitė.

Europos studento kortelės proveržis Lietuvoje – ne atsitiktinumas. Nors šiandien šalis pirmauja Europoje, dar 2023 m. pabaigoje, dalyvaudama viename iš Europos Komisijos renginių, Švietimo mainų paramos fondo atstovė M. Skaringaitė pastebėjo, kad Lietuva pagal kortelių išdavimą ženkliai atsilieka nuo kitų valstybių.

Iš sąrašo apačios – į Europos lyderes

„Pasitarėme su komanda ir nusprendėme imtis aktyvios lyderystės, kad Lietuva pakiltų iš sąrašo apačios“, – prisimena M. Skaringaitė.

Lūžio tašku tapo strateginis susitikimas, į kurį buvo pakviestos visos svarbiausios suinteresuotosios šalys – Lietuvos studentų sąjunga, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Europos Komisijos atstovai bei techniniai partneriai iš bendrovės „NTT Data“. Susitikimo metu buvo detaliai išanalizuotas visas kortelių diegimo procesas, įvardytos kliūtys, pasidalinta atsakomybėmis ir sutarta dėl reguliaraus pažangos stebėjimo.

„Labai džiaugiuosi, kad tiek LSS, tiek ŠMSM kolegos puikiai suprato šios iniciatyvos svarbą. Bendromis pastangomis po mažiau nei metų galime didžiuotis, kad išduodame daugiausia Europos studento kortelių“, – sako M. Skaringaitė.

Lietuvos pasiekimus lėmė ir palanki sistemos struktūra – vieningas studento pažymėjimo išdavimo modelis. Lietuvos studento pažymėjimą (LSP) išduoda viena organizacija – Lietuvos studentų sąjunga, o ne kiekviena aukštoji mokykla atskirai, kaip įprasta daugelyje kitų Europos šalių.

„Kuo daugiau žaidėjų rinkoje, tuo sudėtingiau atlikti visus techninius procesus ir susitarti dėl atsakomybių. Paprastesnė infrastruktūra Lietuvoje leido greitai įgyvendinti reikiamus pokyčius – nuo pažymėjimo maketo atnaujinimo iki sąsajų su Nacionalinės švietimo agentūros valdomais registrais“, – aiškina M. Skaringaitė.

Lietuvos pavyzdį pastebėjo ir Europos Komisija. Europos studento kortelės projekto vadovas Victor Aguilar Mendez pažymi, kad šalies rezultatai – tai gerosios praktikos pavyzdys visai Europai.

„Fantastiška matyti, kaip sparčiai Lietuvoje diegiama Europos studento kortelė – tai liudija ministerijos ir studentų sąjungos pastangas, kurios leidžia kortelę išduoti centralizuotai visiems studentams“, – sako V. Aguilar Mendez.

Ką studentams iš tiesų duoda Europos studento kortelė?

Europos studento kortelė nėra vien administracinis sprendimas – tai priemonė, kuri realiai palengvina kasdienybę tiems, kurie išvyksta studijuoti į užsienį ar dalyvauja mainų programose. Vienas pagrindinių privalumų – nereikia gaminti naujo studento pažymėjimo nuvykus į kitą šalį. Tai taupo laiką, lėšas ir leidžia studentui iškart naudotis paslaugomis, kurios įprastai prieinamos tik vietiniams – bibliotekomis, valgyklomis, bendrabučiais, transporto sistema ar kultūros erdvėmis.

Pasak M. Skaringaitės, ši kortelė taip pat įsitvirtina kaip vienas iš trijų kertinių skaitmeninės „Erasmus+“ ekosistemos elementų – kartu su programėle „Erasmus+ app“ ir sistema „Erasmus Without Paper“. Pasak jos, šios priemonės mažina biurokratiją, spartina sutarties pasirašymo procesus, o patys dokumentai tampa pasiekiami nuotoliniu būdu net ir jau išvykus į mainus.

„Kortelė leidžia studento statusą patvirtinti be jokių papildomų dokumentų. Tai ypač svarbu vykstant į užsienį pagal mainų programas, kur kiekviena diena svarbi. Be to, naudojant „Erasmus+“ programėlę, studentas gauna unikalų identifikatorių – „European Student Identifier“, kuris leidžia prisijungti prie svarbiausių mobilumo paslaugų“, – aiškina M. Skaringaitė.

Europos Komisijos atstovas V. Aguilar Mendez taip pat pabrėžia kortelės vaidmenį skaitmenizuojant visos ES aukštojo mokslo sistemą. Pasak jo, kortelė yra žingsnis į bendrą Europos studento tapatybę – ji leidžia patikimai ir greitai patvirtinti studento statusą bet kurioje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar kortelė fizinė, ar skaitmeninė. Svarbiausia – ji pritaikoma prie skirtingų sistemų ir leidžia studentui būti matomam visoje Europoje.

Apčiuopiamas kortelės naudas studentai jaučia ir realiame gyvenime. Pasak Lietuvos studentų sąjungos atstovės Rūtos Degutytės, vienas dažniausiai pačių studentų minimų privalumų – patogumas keliaujant.

„Studentai džiaugiasi, kad jų LSP galioja ir svetur. Viskas vienoje kortelėje, kuri galioja visus studijų metus. Be to, kortelė leidžia integruoti ir tokias paslaugas kaip Vilniaus ar Kauno viešojo transporto bilietai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurios šalys dar nėra pasiruošusios kortelės naudoti praktikoje – tai reiškia, kad kortelės funkcionalumas vis dar priklauso ir nuo priimančiosios šalies skaitmenizacijos lygio“, – sako R. Degutytė.

Vienas pažymėjimas – visai Europai

Nors šiandien Europos studento kortelė jau atveria duris į pagrindines paslaugas, iniciatyva dar tik įsibėgėja. Pasak M. Skaringaitės, kortelės sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kiek šalių aktyviai įsitrauks į jos diegimą.

„Kuo daugiau aukštųjų mokyklų visoje Europoje priims kortelę kaip standarto dalį, tuo didesnė reali nauda teks kiekvienam studentui. Jau dabar yra universitetų, kur studentai su kortelėmis patenka į laboratorijas, poilsio kambarius ar bendrabučius – svarbu, kad tokių vietų daugėtų“, – sako M. Skaringaitė.

Europos Komisijos planai kortelės plėtrai yra ambicingi – jau 2025 m. antroje pusėje planuojama pristatyti paslaugų katalogą, kuris veiks kaip skaitmeninė paieškos sistema studentams. Pasak projekto vadovo V. Aguilar Mendez, tai bus tarsi skaitmeninis katalogas, kuriame studentai galės rasti paslaugas, siūlomas visoje Europoje – nuo transporto iki apgyvendinimo, nuo kultūros iki universiteto miestelių infrastruktūros.

Platformoje paslaugas galės savanoriškai registruoti tiek aukštosios mokyklos, tiek privačios ir viešosios įstaigos, o studentai galės jas filtruoti pagal šalį, miestą ar paslaugos tipą. Toks modelis artina prie vieningos studento patirties, nepaisant šalies ar studijų vietos.

Dar vienas svarbus žingsnis – Europos studento kortelės integravimas į ES skaitmeninės tapatybės piniginę („EU Digital Identity Wallet“). Tai Europos Sąjungos kuriama programėlė, kurioje gyventojai galės laikyti skaitmeninius dokumentus – nuo paso iki vairuotojo pažymėjimo ar studento kortelės. Tokiu būdu kortelė taps ne tik pažymėjimu su logotipu, bet ir oficialiu elektroniniu dokumentu, kurį bus galima naudoti visoje ES.

Tokie dokumentai dar vadinami skaitmeniniais kredencialais – elektroniniu būdu išduodamais duomenimis, kurie patvirtina tam tikrą asmens, organizacijos ar sistemos tapatybę, kvalifikacijas, įgūdžius ar pasiekimus. Kitaip tariant, tai šiuolaikinė tradicinių dokumentų (pvz., diplomų, pažymėjimų, sertifikatų) alternatyva, pritaikyta skaitmeninei aplinkai.

Kortelė, tapusi tokiu kredencialu, leis studentui greitai įrodyti savo statusą užsienyje – tiek registruojantis universitete, tiek norint gauti nuolaidas ar naudotis būstu mainų programos metu.

„Tai pirmasis žingsnis kuriant visos ES e. tapatybės ekosistemą. Mūsų tikslas – kad studentas galėtų bet kurioje šalyje greitai ir saugiai įrodyti, kad jis yra mainų programos dalyvis ir turi teisę į tam tikras paslaugas“, – sako projekto vadovas Victor Aguilar Mendez.

Prie Europos studento kortelės kūrimo Lietuvoje prisidėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Lietuvos studentų sąjunga.

Dokumentą užsisakyti arba prasitęsti galima svetainėje http://www.lsp.lt. Užsisakydamas pažymėjimą, studentas pasirenka, kada ir kur jį atsiims.