Kiek žmonių išvyko į užsienį – dar ne svarbiausias tarptautinio švietimo projekto rezultatas. Daug svarbiau, kokie jie sugrįžo, ką parsivežė į savo klasę, auditoriją ar organizaciją ir kas dėl to pasikeitė. Apie tokį tarptautinių programų kuriamą pokytį kalbėta Vilniuje vykusiuose Švietimo mainų paramos fondo „Kokybės konkurso 2026“ apdovanojimuose.
Šiemet įvertinti išskirtiniai programų „Erasmus+“, „Nordplus“, „eTwinning“ ir valstybinių stipendijų projektai bei organizacijos, savo veikla prisidedančios prie atviresnio, įtraukesnio ir modernesnio Lietuvos švietimo. „Kokybės konkurso“ tikslas – ne tik atrinkti kokybiškiausias iniciatyvas, bet ir parodyti jų rezultatus, mastą bei naudą.
Apdovanojimų renginyje atsiskleidė labai skirtingos šio poveikio formos. Vieniems pirmasis „Erasmus+“ projektas suteikė drąsos imtis naujų veiklų, kitur tarptautinės patirtys keitė mokymo metodus, stiprino mokinių pasitikėjimą savimi ar telkė visą organizacijos bendruomenę. Dar kitų projektų rezultatai peržengė vienos organizacijos ribas – subūrė tarptautinius partnerių tinklus, padėjo kurti naujas mokymo praktikas ar atkreipė dėmesį į bendruomenes, kurios dažnai lieka švietimo sistemos paraštėse.
Ministrė: tarptautinės patirtys grįžta į visą švietimo bendruomenę
Renginyje dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžė, kad tarptautinės švietimo programos yra svarbios ne tik jose tiesiogiai dalyvaujantiems žmonėms – jų poveikis grįžta į mokyklas, universitetus ir kitas švietimo bendruomenes.
„Tokios programos į Lietuvą parveža ne tik žinias ar kitose šalyse pamatytas praktikas. Žmonės grįžta su naujomis idėjomis, ryšiais ir drąsa keisti savo aplinką. Už kiekvieno projekto yra žmonių iniciatyva, jų laikas ir noras įtraukti savo bendruomenę. Todėl norisi padėkoti tiems, kurie neapsiriboja tuo, kas jau pažįstama, bet ieško, ką galime daryti kitaip ir geriau. Tikiuosi, kad naujas programos etapas suteiks dar daugiau galimybių Lietuvos žmonėms ir organizacijoms augti per tarptautines patirtis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Renginyje ne kartą skambėjo mintis, kad geriausia klasė yra ta, kuri neturi sienų. Tarptautinis projektas gali prasidėti nuo mobilumo ar susitikimo su partneriais kitoje šalyje, tačiau tikroji jo vertė atsiranda tuomet, kai nauja patirtis grįžta į organizaciją: pasikeičia pamoka, atsiranda naujas mokymo metodas, mokytojas išdrįsta eksperimentuoti, mokinys įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, o organizacija pradeda kitaip vertinti savo galimybes.
Prof. V. Dagienė: reikia vaikams leisti jungti tai, kas iš pirmo žvilgsnio nesujungiama
Diskusijoje dalyvavusi Vilniaus universiteto profesorė Valentina Dagienė akcentavo, kad šiandien švietimui reikia ne tik dalykinių žinių, bet ir universalesnių gebėjimų – kūrybiškumo, komandinio darbo, drąsos bandyti ir gebėjimo susieti skirtingas sritis.
„Vaikui reikia tvirto pagrindo po kojomis, tačiau lygiai taip pat reikia erdvės bandyti, kurti ir jungti dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nesujungiami. Pasaulis keičiasi taip greitai, kad net geriausias šiandienos sprendimas po metų gali nebeveikti. Todėl turime ugdyti ne gebėjimą atkartoti vieną teisingą atsakymą, o drąsą ieškoti kitokių kelių. Jei manai, kad gali padaryti – bandyk ir nebijok“, – sako prof. Valentina Dagienė.
Diskusijoje daug dėmesio skirta ir gebėjimui klausytis. Kalbėta, kad išgirsti kitą žmogų – jo patirtį, poreikius ir kitokią perspektyvą – yra viena svarbiausių sąlygų norint, kad projekto rezultatai neliktų tik ataskaitose.
Tai ypač ryškiai parodė projektas, sujungęs kurčiųjų ir girdinčiųjų bendruomenes. Jo dalyviai atkreipė dėmesį, kad prieinamumas neturėtų būti laikomas papildomomis projekto išlaidomis – jis turi būti viena iš esminių sąlygų nuo pat projekto pradžios. Lygiavertis bendradarbiavimas ir skirtingų bendruomenių pastangos suprasti vienoms kitas tampa pokyčiu, kurio neįmanoma išmatuoti vien dalyvių skaičiumi.
Jeigu švietime būtų galima pakeisti bet ką
Diskusijos dalyviams buvo užduotas ir klausimas: ką jie pirmiausia pakeistų Lietuvos švietimo sistemoje, jeigu jų nevaržytų jokios kliūtys? Atsakymai buvo skirtingi, tačiau juos vienijo noras švietime palikti daugiau erdvės smalsumui, kūrybai ir žmogaus individualumui. Vieni siūlė atsisakyti pažymių, kiti – neatimti iš vaikų galimybės žaisti net ir vyresnėse klasėse, nes žaidimas yra vienas natūraliausių būdų mokytis.
Kalbant apie įtraukųjį ugdymą pabrėžta, kad įtrauktis neturėtų reikšti mažumos prisitaikymo prie daugumos. Priešingai – visa bendruomenė turėtų ieškoti naujų būdų kurti aplinką, kurioje skirtingi žmonės gali lygiavertiškai dalyvauti.
O kalbant apie mokytojo profesiją nuskambėjo ambicingas palinkėjimas – pedagogų studijas kurti tokias įdomias ir prasmingas, kad jauni žmonės į jas veržtųsi mokytis taip, kaip kadaise mokiniai veržėsi pas Platoną.
Šios idėjos atspindi ir pačią tarptautinių projektų logiką: jie suteikia saugią erdvę išbandyti tai, ko kasdienėje sistemoje galbūt dar nedrįstama daryti, pamatyti kitų šalių patirtis ir grįžus klausti – o ką galėtume pakeisti mes?
Kartu įteikti Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimai
Renginio metu įteikti ir 2026 m. Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimai (EITA), kuriais šiemet už inovatyvias mokymo praktikas ir gyvenimo įgūdžių stiprinimą įvertinti keturi Lietuvos „Erasmus+“ projektai. Apdovanojimai atiteko Panevėžio mokymo centrui, Kauno rajono Šlienavos pagrindinei mokyklai, „Liūdniems slibinams“ ir Kauno regiono švietimo centrui.
„Kokybės konkurso 2026“ laureatai
„Kokybės konkurso 2026“ apdovanojimai įteikti:
- „Įgūdžiai ateities Europai“ kategorijoje – Vilniaus universitetui už projektą „CT&MathABLE – Computational Thinking and Mathematical Problem Solving, an Analytics Based Learning Environment“;
- Aplinkos ir kovos su klimato kaita kategorijoje – Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centrui už projektą „Žali žingsneliai mūsų ateičiai“;
- Aktyvaus dalyvavimo demokratiniame gyvenime kategorijoje – Radviliškio Lizdeikos gimnazijai už aktyvumą stiprinant europietiškas vertybes.
Specialieji „Kokybės konkurso 2026“ apdovanojimai įteikti:
- Kelmės specialiajai mokyklai – už sėkmingą mažiau galimybių turinčių besimokančių suaugusiųjų mobilumo organizavimą;
- Šiaulių „Santakos“ ugdymo centrui – už įstaigos ilgalaikio mokinių mobilumo organizavimą;
- Kauno technologijos universitetui – už ateičiai reikalingų kompetencijų skatinantį inovatyvų mokymąsi programos „Nordplus Higher Education“ projekte, prisidedantį prie konkurencingo ir tvaraus regiono kūrimo;
- Klaipėdos universitetui – už veiklų, susijusių su lituanistikos sklaida ir puoselėjimu, vykdymą valstybinių stipendijų programoje;
- Šiaulių lopšeliui-darželiui „Pasaka“ – už kūrybiškai, inovatyviai ir kokybiškai įgyvendintas „eTwinning“ projekto veiklas, įvertintas nacionaliniu ir europiniu kokybės ženkleliais.
„Kokybės konkursą“ organizuoja Švietimo mainų paramos fondas. Juo įvertinami kokybiškiausi tarptautinių ir nacionalinių švietimo programų projektai bei institucijos, o jų patirtis ir kuriamas pokytis pristatomi platesnei Lietuvos švietimo bendruomenei.
Daugiau nuotraukų rasite čia: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.1570181068248100&type=3.





