Šiame globaliame pasaulyje tarptautinė mokymosi patirtis tampa dideliu privalumu. Bendravimas su skirtingų kultūrų žmonėmis, gebėjimas prisitaikyti prie naujos aplinkos ir savarankiškumo ugdymas – visa tai yra neįkainojami įgūdžiai, kuriuos įgyti galimybę suteikia tarptautinė mainų programa „Erasmus+“.

Nors programa Lietuvoje veikia jau kelis dešimtmečius, daugeliui vis dar atrodo, kad tarptautiniai mainai yra skirti tik aukštųjų mokyklų studentams. Tačiau ar žinojote, kad moksleiviai, panašiai kaip studentai, taip pat gali tapti „erasmusais“? Ši programa atvira visoms švietimo institucijoms, įskaitant ir bendrojo ugdymo mokyklas.

Mokinių mobilumo veiklos – nuo mėnesio iki metų

Kaip pasakoja Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF), administruojančio programą Lietuvoje, direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskienė, „Erasmus+“ – tai Europos Sąjungos mainų programa, suteikianti mokymosi ir asmeninio tobulėjimo galimybių įvairaus amžiaus, statuso ir profesijų žmonėms.

„Erasmus+“ programa gali pasinaudoti organizacijų, veikiančių aukštojo mokslo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo ir sporto srityse, darbuotojai ir besimokantieji. Nors „Erasmus+“ programa labiausiai yra žinoma dėl studentų studijų ir praktikų užsienyje, Lietuvoje po truputį ilgalaikį mokinių mobilumą atranda ir bendrojo ugdymo įstaigos, kurios, pasinaudodamos programa, suteikia galimybę mokiniams išvykti mokytis į užsienį nuo mėnesio iki vienerių metų.

Kaip pasakoja G. Kaklauskienė, dalyvavimas ilgalaikiame mokinių mobilume turi didžiulės įtakos asmeniniam mokinio augimui, pasitikėjimui savo jėgomis. Iš šių mobilumų grįžę mokiniai patobulina ne tik užsienio kalbos bei kitų mokomųjų dalykų žinias, bet kartu stiprina ir „minkštąsias“ kompetencijas, kurios jiems itin svarbios ir reikalingos šių dienų kontekste: mokiniai ugdo gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, suprasti kitus ir kitokius, spręsti kylančius iššūkius ar problemas, būti kūrybiškais visa tai darant, nes tai, kas „veikia“ pas mus, nebūtinai „suveiks“ svetur.

„Mokyklų, kurių mokiniai dalyvavo ilgalaikiame mokinių mobilume, atstovai stebi, kad grįžus didėja šių vaikų mokymosi motyvacija, jie aktyviau įsitraukia į įvairias veiklas bei patys jas inicijuoja, yra pilietiškesni. Dažnu atveju tiek priimančioji, tiek siunčiančioji Lietuvos mokyklos užmezga tvirtą, pasitikėjimu grįstą ryšį, kuris tampa pagrindu būsimam bendradarbiavimui – vyksta abipusiai mokinių mainai (Lietuvos mokykla tampa ne tik siunčiančiąja, bet ir priimančiąja mokykla), atsiranda bendri projektai bei įvairios iniciatyvos“, – pasakoja ŠMPF direktoriaus pavaduotoja.

Bene didžiausias šios programos privalumas – mokinių mobilumo veiklos yra finansuojamos, t. y. mokiniams kompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ir kitos būtinos išlaidos, taigi tėvams ji beveik nieko nekainuoja.

Ne visi žino apie galimybes

Nors „Erasmus+” ir mokinių mobilumo veiklos atveria daugybę durų, nemaža dalis mokyklų vis dar nežino, kad gali teikti paraiškas mokinių ilgalaikio mobilumo veikloms.

Be to, kai kurios mokyklos baiminasi, kad mokiniams bus sudėtinga adaptuotis naujoje aplinkoje arba kad jų akademiniai rezultatai pablogės. Tačiau, pasak ŠMPF atstovės, programa yra sukurta taip, kad mokiniai gautų visapusišką paramą – tiek prieš išvykdami, tiek jau būdami užsienyje: jiems suteikiami mentoriai, vyksta pasiruošimo veiklos, kurios padeda lengviau integruotis į naują aplinką, spręsti iškylančius iššūkius mobilumo metu. Be to, kaip pažymi G. Kaklauskienė, Fondas baigia parengti metodinę medžiagą, kuri bus skirta ilgalaikius mokinių mobilumus vykdančių mokyklų atstovų gebėjimų stiprinimui ir dar geriau padės tinkamai parengti mokinius prieš jiems išvykstant bei reintegruojantis sugrįžus.

Tarptautinės patirtys ne tik plečia mokinių akiratį, bet ir suteikia jiems konkurencinį pranašumą ateityje – tiek akademinėje srityje, tiek darbo rinkoje. Todėl ŠMPF kviečia mokyklas aktyviau dalyvauti „Erasmus+” veiklose ir išnaudoti visas jų teikiamas naudas, kad kuo daugiau moksleivių pasinaudotų galimybe pasisemti patirties užsienyje.

Džiaugiasi nepabijoję pabandyti

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija jau daugelį metų aktyviai dalyvauja „Erasmus+“ programoje, siekdama suteikti savo mokiniams kuo įvairesnių tarptautinių mokymosi galimybių.

Kaip pasakoja šios gimnazijos formaliojo švietimo ir pagalbos mokiniui skyriaus vedėja, anglų kalbos mokytoja Jurgita Ribikauskienė, gimnazija pirmą kartą įgyvendino ilgalaikę mokinių mobilumo mokymosi tikslais veiklą, suteikusią galimybę mokiniams mėnesį laiko mokytis užsienio šalyje, gilinti savo akademines žinias bei ugdyti kultūrinį suvokimą.

Pasak jos, ilgalaikio mobilumo organizavimas – daug atsakomybės ir laiko reikalaujantis procesas, kuriam reikia tinkamai pasiruošti.

„Visų pirma, reikėjo parašyti paraišką, tuomet laukti finansavimo patvirtinimo, tada surasti tinkamas mokyklas partneres, pasirašyti sutartis bei užtikrinti, kad mūsų mokiniai bus priimti ir integruoti į mokymo procesą. Didelis dėmesys buvo skiriamas ir mokinių saugumui, gerovei, kultūrinės adaptacijos procesui. Žinoma, su daugeliu klausimų labai padėjo ir ŠMPF“, – pabrėžia mokytoja.

Siekiant atrinkti gabiausius ir labiausiai motyvuotus mokinius, gimnazijoje buvo suorganizuota atranka, kuri, kaip teigia J. Ribikauskienė, pareikalavo didelio mokinių įsitraukimo.

„Pirmiausia jie rašė motyvacinį laišką, kuriame pagrindė savo norą dalyvauti. Tada buvo vertinamas jų akademinis vidurkis, lankomumas, anglų kalbos žinios bei asmeninė motyvacija“, – pasakoja pašnekovė.

Iš 25 norinčių dalyvauti buvo atrinktos dvi gimnazistės – Emilija ir Eglė, kurios šių metų sausio ir vasario mėnesiais mokėsi Ispanijoje esančiame Jaéno mieste. Čia mokinės ne tik lankė ispanišką mokyklą, bet ir gyveno vietinėse šeimose, kas suteikė unikalią galimybę iš arti pažinti Ispanijos kultūrą, gyvenimo būdą bei kasdienius papročius. Visą mobilumo laikotarpį, kaip pasakoja gimnazijos atstovė, vyko glaudi komunikacija tarp mokyklos, mokinių ir jų šeimų.

„Kiekvieną ketvirtadienį organizuodavome „Zoom“ susitikimus, kuriuose mokinės dalindavosi savo patirtimis, iššūkiais, aptardavome jų pasiekimus. Taip pat turėjome bendrą tėvų ir mokytojų pokalbių grupę, kurioje nuolat apsikeisdavome naujienomis. Tai padėjo jaustis ramiau tiek mokiniams, tiek jų šeimoms“, – teigia J. Ribikauskienė.

Iššūkiai, atradimai ir asmeninis tobulėjimas

Mėnesį laiko Ispanijoje besimokiusios merginos pasakoja, kad mintis dalyvauti programoje kilo iš smalsumo ir noro patirti gyvenimą kitoje šalyje. Emiliją sudomino programos pristatymas mokykloje, o Eglė jau seniai domėjosi studijomis užsienyje. Pastaroji sako dėl atrankos nesijaudinusi: „Esu aktyvi daugelyje įvairių veiklų ir nuolat ieškau naujų patirčių. Manau, kad būtent šie bruožai labiausiai padėjo patekti į programą.“

Emilija atrankos metu taip pat stengėsi parodyti savo motyvaciją: „Tiesiog buvau savimi ir nieko per daug nesitikėjau. Norėjau parodyti, kad esu pasiruošusi šiam iššūkiui.“

Apsisprendžiant dalyvauti programoje, abiem merginoms ypač svarbus buvo ir tėvų palaikymas. Nors Emilijos mama iš pradžių nerimavo, nes tai buvo pirmas kartas, kai jos dukra išvyksta taip toli ilgam laikui, tačiau vėliau suprato, kokia vertinga ši patirtis, ir skatino Emiliją dalyvauti. Eglės šeima, matydama dukros savarankiškumą, dažnas keliones su renginiais, taip pat palaimino jos mėnesio mokslus užsienyje.

Atvykusios į Ispaniją, merginos buvo sužavėtos vietovės grožio ir ispanų gyvenimo būdo, ypač – bendravimo kultūros. Kaip pasakoja moksleivės, ispanai be galo daug laiko praleidžia su šeima ir draugais, nuolat kviečia vieni kitus į svečius, kartu vakarieniauja, kas nėra taip įprasta Lietuvoje.

Dar vienas išskirtinumas – Ispanijoje moksleiviai yra labai užimti ir aktyvūs, beveik visi po pamokų turi kažkokią veiklą – sportą, šokius, muziką ar kažką kita.

Tačiau kaip vieną didžiausių iššūkių svečioje šalyje abi merginos pamini kalbos barjerą, nes dauguma ispanų silpnai kalba angliškai, tad mokykloje iš pradžių teko pasitelkti vertėjus arba orientuotis iš konteksto. Ilgainiui pramokusios ispanų kalbos, jau greičiau susiorientuodavo.

Po mėnesio, praleisto Ispanijoje, abi moksleivės sako pastebėjusios pokyčius – tapo savarankiškesnės, drąsesnės ir labiau pasitikinčios savimi.

„Tai unikali patirtis, kuri leidžia pažinti kitą kultūrą, pramokti naujos kalbos ir tapti drąsesniam. Dabar lengviau bendrauju su nepažįstamais žmonėmis, ypač su suaugusiaisiais. Po tokio didelio pokyčio, manau, kad ateityje bus lengviau prisitaikyti prie naujų situacijų“, – sako Eglė.

Emilija taip pat jaučiasi įgijusi daugiau pasitikėjimo: „Ši patirtis parodė, kad galiu prisitaikyti net ir visiškai nepažįstamoje aplinkoje. Tai labai stiprina pasitikėjimą savo jėgomis. Jei kiti moksleiviai sumanytų pasinaudoti galimybe mokytis užsienio mokykloje bent mėnesį, tikrai raginčiau bandyti. Tai padeda išeiti iš komforto zonos, susipažinti su naujais žmonėmis ir pamatyti pasaulį kitomis akimis.“

Joms antrina ir gimnazijos atstovė, kuri skatina ir kitas Lietuvos mokyklas išbandyti „Erasmus+“ mokinių ilgalaikio mobilumo mokymosi tikslais veiklą.

„Kitąmet planuojame išsiųsti dar daugiau mokinių į užsienį, nes tai ne tik akademinė patirtis, bet ir pasaulėžiūrą plečiantis iššūkis. Tokios mainų programos ugdo ne tik žinias, bet ir charakterį, o įgyta patirtis tampa dideliu privalumu ateityje“, – neabejoja J. Ribikauskienė.