Jeigu vanduo galėtų kalbėti – ką jis mums pasakytų? Atsakymų į šį klausimą ieškojo beveik 60 dalyvių iš penkių Europos šalių – Lietuvos, Estijos, Rumunijos, Italijos ir Maltos, susirinkusių į „Erasmus+“ projekto „Sailing Into Opportunities“ hakatoną Vilniuje.

Ateities sprendimai gimsta Vilniuje

Šio išskirtinio renginio centru 2025 m. gegužės 19–23 d. tapo Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija. Čia jaunieji išradėjai mokėsi pažinti gamtą per technologijų prizmę – konstravo laivus-dronus, braižė duomenų žemėlapius, atliko cheminius ir biologinius eksperimentus.

„Robotikos mokyklos“ direktorius ir projekto sumanytojas Paulius Briedis sako, kad mokiniai noriai imasi net pačių ambicingiausių iššūkių. „Projektu pasiūlėme drąsią idėją – sukurti autonominio laivelio prototipą ir jo pagalba rinkti duomenis apie vandenį. Hakatonas leido mokiniams pasijusti tikrais inžinieriais – eksperimentuoti ir ieškoti išmanių sprendimų, padedančių saugoti gamtą“, – teigia jis.

Hakatono iššūkiai – ne tik klasėje, bet ir ežere

Kiekviena komanda gavo iš dalies parengtą laivo-drono modelį. Dalyviai patys prijungė vandens parametrų (temperatūros, pH, skaidrumo ir kt.) jutiklius, įrengė vaizdo kameras, tobulino laivų funkcionalumą bei dizainą.

Labiausiai laukiama hakatono dalis vyko prie Žaliųjų ežerų. Čia komandos išbandė savo laivus vandenyje, dalyvavo rungtyse ir realiomis sąlygomis rinko duomenis. Dalyviams teko spręsti sudėtingas technologines ir inžinerines problemas, reikalaujančias efektyvaus komandinio darbo.

„Buvo išties džiugu stebėti, kaip entuziastingai komandos dirbo prie savo laivų modelių ir kaip džiaugėsi, kai jie sėkmingai startavo vandenyje“, – pasakoja projekto koordinatorė, „Robotikos mokyklos“ projektų vadovė Akvilė Gerulskytė. „Buvo ir netikėtumų – komandos iš Maltos laivelis apvirto, tačiau kitos komandos iškart pasiuntė savo laivus į pagalbą ir jį išgelbėjo“, – priduria ji.

Kai kalba mokslas – kalba ir vanduo

Pasak projekto koordinatorės, pagrindinė šio projekto idėja – sujungti skirtingų mokomųjų dalykų žinias ir parodyti, kaip jos praverčia sprendžiant realias, svarbias problemas. „Jaunimui rūpi gamta – tai jiems nėra vien teorija vadovėliuose. Mes suteikiame mokiniams galimybę kalbėti apie vandenį remiantis savo atliktais tyrimais ir faktais, kaip tikriems mokslininkams“, – sako ji. Hakatono metu dalyviai tyrė vandens savybes, taikydami įvairius cheminės analizės metodus. Vienas iš laboratorinių darbų buvo skirtas Balsio ežero vandens kokybės tyrimui naudojant „Sensafe“ testavimo juosteles. Praktinio tyrimo metu mokiniai susipažino su pagrindinių vandens kokybės rodiklių – pH, nitritų, nitratų ir sunkiųjų metalų (geležies bei vario jonų) – nustatymo metodika.

Tyrimų rezultatai parodė, kad Vilnius ne veltui šiemet didžiuojasi Žaliosios Europos sostinės titulu. „Mūsų komanda nustatė, kad Žaliųjų ežerų vanduo yra itin švarus. Neradome jame sunkiųjų metalų ar kitų teršalų, tokių kaip nitritai ar nitratai“, – teigia Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnaziją atstovavusios komandos „Aquabotics“ nariai Agata, Gabriela, Ivona, Adrian ir Artur.

Smulkūs vėžiagyviai padeda spręsti didelius klausimus

Dar vienas įdomus eksperimentas vyko su planktoniniais vėžiagyviais – dafnijomis (Daphnia magna). Dalyviai, vadovaujami biologijos mokytojos Alicijos Jankūnienės, vertino Žaliųjų ežerų vandens kokybę, naudodami dafnijas kaip bioindikatorius.

Dafnijų fiziologinė būklė greitai reaguoja į aplinkos pokyčius, ypač vandens užterštumą. „Stebėdami dafnijų širdelių veiklą mikroskopu, siekėme nustatyti galimus vandens kokybės pokyčius“, – pasakojo gimnazistai.

Tyrimai parodė, kad Balsio ežero vanduo yra švarus ir neužterštas kenksmingomis medžiagomis. Tai reiškia, kad šiame vandenyje gali gerai jaustis vandens augalija ir gyvūnija, o žmonės – saugiai maudytis.

Vis dėlto, kaip pabrėžia komandai vadovavusi chemijos mokytoja metodininkė Jevgenija Skilond, norint visapusiškai įvertinti vandens kokybę, būtina tirti ir daugiau cheminių bei fizikinių parametrų. „Mokiniai ne tik kruopščiai atliko eksperimentus, bet ir mokėsi kritiškai mąstyti – analizuoti bei interpretuoti duomenis, formuluoti hipotezes ir kelti probleminius klausimus“, – sako pedagogė.

Idėjos be sienų: nuo Vilniaus iki visos Europos

Šis hakatonas buvo ne tik apie mokslą, bet ir apie draugystes be sienų. „Aquabotics“ komandos nariai pasakoja, kad tarptautinis „Erasmus+“ renginys jų mokykloje tapo neįkainojama patirtimi.
„Susipažinome su bendraamžiais iš kitų šalių, pasidalijome savo kultūra ir mokėmės vieni iš kitų“, – sako jie.

Renginio sėkmė dar kartą parodė, kiek daug gali duoti mokymasis už klasės ribų, kai viskas tikra ir praktiškai pritaikoma. „Robotikos mokykla“ šio projekto patirtimi planuoja dalintis ir su kitomis Lietuvos bei užsienio mokyklomis. Pasak P. Briedžio, laivų-dronų tema yra itin universali: „Ji puikiai tinka projektiniam mokymuisi ir įtraukia mokinius taip, kaip įprastas mokymas dažnai nesugeba.“