„Erasmus+“ darbuotojų mobilumo projektas „Čiauškučio PEPIS kelionė“ suteikė Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ PEPIS komandai galimybę semtis tarptautinės patirties ir pažinti pozityvaus elgesio palaikymo praktikas kitų Europos šalių ugdymo įstaigose. Mobilumų metu įgytos žinios ir patirtys tapo pagrindu prasmingiems pokyčiams kasdienėje ugdymo veikloje bei PEPIS sistemos stiprinimui įstaigoje.
„Kas tas PEPIS?“
Dažnas klausimas, kylantis kone kiekvienam, pirmą kartą išgirdusiam šį akronimą. Vilniaus specialiajame lopšelyje-darželyje „Čiauškutis“, o kartu ir Lietuvoje, PEPIS – tai Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistema (angl. Positive Behavior Interventions and Supports). Tai moksliniais įrodymais grįstas tripakopis modelis, skirtas ugdyti vaikų socialinius bei emocinius įgūdžius, taikyti konteksto neatitinkančio elgesio prevenciją ir prireikus laiku teikti pagalbą.
„Čiauškutyje“ PEPIS praktikos diegiamos nuo 2022 metų ir šiandien jau yra neatsiejama kasdienio ugdymo bei įstaigos kultūros dalis. PEPIS komanda padeda visai bendruomenei sėkmingai taikyti šios sistemos praktikas: organizuoja mokymus, praktines dirbtuves bei edukacines veiklas, teikia metodinę pagalbą ir padeda kurti saugią, kiekvieno vaiko poreikiams jautrią ugdymo aplinką.
Vien „savos“ patirties nepakanka
PEPIS komanda siekia, kad praktikos būtų ne tik taikomos, bet ir nuolat tobulinamos, todėl jaučia poreikį mokytis iš tų, kurie šią sistemą sėkmingai įgyvendina jau ne vienerius metus. Siekis stebėti PEPIS praktikų diegimą tarptautiniame kontekste, dalytis profesine patirtimi su užsienio kolegomis ir perimti veiksmingiausius darbo metodus tapo natūraliu PEPIS komandos profesinio augimo žingsniu. Būtent taip ir prasidėjo Erasmus+ darbuotojų mobilumo projekto „Čiauškučio PEPIS kelionė“ istorija – kelionė, atvėrusi naujas profesinio augimo galimybes ir įkvėpusi ne tik projekto komandą, bet ir visą „Čiauškučio“ bendruomenę.
Profesinio augimo kelionė PEPIS komandą nuvedė į keturias Europos šalis. Projekto komandos nariai lankėsi Islandijos, Suomijos, Nyderlandų ir Danijos ugdymo įstaigose, kuriose darbo stebėjimo metu gilinosi į PEPIS praktikų taikymą kasdienėje veikloje, susipažino su skirtingų šalių socialinio emocinio ugdymo praktikomis, vaikų teigiamo elgesio skatinimo sistemomis, vizualinėmis strategijomis, konteksto neatitinkančio elgesio fiksavimo algoritmais, bendradarbiavimo su šeimomis būdais, PEPIS dokumentacija ir duomenų rinkimo įrankiais.
Kaip mobilumo patirtys virto pokyčiais?
Patirtys ir įgytos žinios neliko vien profesinių pokalbių ar pristatymų, skirtų gerosios patirties sklaidai, dalimi. Sugrįžusi į „Čiauškutį“, PEPIS komanda stebėtas praktikas analizavo, aptarė jų pritaikomumą ir ieškojo būdų, kaip jas prasmingai integruoti į kasdienį darbą. Svarbiausia buvo ne perkelti užsienio kolegų patirtį tokią, kokia ji yra, bet atsirinkti tai, kas geriausiai atliepia mūsų vaikų, pedagogų ir visos bendruomenės poreikius.
Vienu reikšmingiausių pokyčių tapo nuoseklus tiesioginio elgesio mokymo taikymas. PEPIS požiūriu tinkamas elgesys nėra savaime suprantamas – jo, kaip ir kitų gebėjimų, vaiką reikia mokyti. Todėl grupėse elgesio lūkesčiai ne tik įvardijami, bet ir paaiškinami, išbandomi konkrečiose situacijose, pasitelkiant vizualines priemones, žaidimus bei teigiamą pastiprinimą. Į ugdymo programą integruotas savaitės susitarimas padeda pedagogams kryptingai mokyti susitarimų, o vaikams – geriau suprasti, kokio elgesio iš jų tikimasi skirtingose kasdienėse situacijose. Tiesioginis elgesio mokymas tapo svarbia prevencine priemone, padedančia mažinti konteksto neatitinkančio elgesio tikimybę. Mobilumų metu stebėta praktika paskatino pedagogus atidžiau pažvelgti ir į priežastis, galinčias lemti vaiko elgesį. Svarbu tapo ne tik užfiksuoti, kas įvyko, bet ir suprasti, kokiame kontekste elgesys pasireiškė, kas jį galėjo paskatinti ir kokios suaugusiųjų reakcijos gali padėti vaikui mokytis tinkamo elgesio. Toks požiūris stiprina bendrą pedagogų susitarimą, skatina nuosekliau planuoti pagalbą ir mažina impulsyvaus reagavimo riziką.
Kartu keitėsi ir pati PEPIS komanda. Tarptautinė patirtis sustiprino jos narių profesines kompetencijas, tačiau ne mažiau svarbus tapo augantis pasitikėjimas savo žiniomis ir gebėjimu inicijuoti pokyčius. Komandos nariai vis drąsiau ėmėsi lyderystės: dalijosi stebėtomis praktikomis su kolegomis, rengė metodinę medžiagą, vedė mokymus, kūrė refleksijos įrankius ir padėjo pedagogams ieškoti sprendimų konkrečiose situacijose. PEPIS komandos lyderystė atsiskleidė ne per formalius vaidmenis, o per gebėjimą sutelkti bendruomenę bendrai krypčiai. Komanda tapo jungtimi, siejančia mobilumų metu įgytą patirtį su kasdieniu pedagogų darbu – padėjo naujas idėjas paversti aiškiais susitarimais ir praktiškai pritaikomomis priemonėmis.
Projekto dalyvių mintys
„Susipažinau su duomenų rinkimo bei stebėsenos metodais, tokiais kaip „santykių ratas“, „grupės piramidė“ bei visos grupės pastiprinimo sistemos kūrimo principais.“
„Sužinojau, kaip PEPIS yra skatinamas savivaldybės lygmeniu, kokią pagalbą darželiams teikia koordinatoriai, kaip PEPIS mokomi tėvai, kokio pobūdžio mokymai organizuojami naujiems ugdymo įstaigų darbuotojams ir pan.“
„Įgijau daugiau žinių apie PEPIS įgyvendinimą kaip visos organizacijos sistemą iš vadybinės perspektyvos, t. y. apie procesus ir išteklius, reikalingus įtraukti kiekvieną organizacijos narį.“
„Analizavau konteksto neatitinkančio elgesio fiksavimo tvarką ir dokumentus. Su PEPIS komanda diskutavau, kaip vyksta procesas po to, kai surenkami duomenys ir kaip planuojama pagalba vaikui ir šeimai.“
„Įsigilinau į I pakopos PEPIS praktikas, taikomas priimančiojoje įstaigoje. Atradau praktikų, kurias norėčiau taikyti savo darbe (pvz., skatinimo sistemos, susitarimų taikymas).“
„Patobulinau tarpkultūrinę kompetenciją (kultūriniai ypatumai svarbūs diegiant PEPIS, pvz., požiūris į vaiką, požiūris į bendradarbiavimą tarp darbuotojų, administracijos ir darbuotojų, bendradarbiavimas su tėvais).“
