Ar kada pagalvojote, kad projektas gali būti įgyvendintas puikiai – ir vis tiek netvariai? Kai teikdama „Erasmus+” paraišką sulaukiau išorinio eksperto pastabos, kad mūsų „Erasmus+“ projekte tvarumas suprantamas tik per aplinkosaugos prizmę, supratau, kad metas gilintis giliau: kas iš tiesų yra tvarus projektas?
Būtent šio klausimo vedama dalyvavau tarptautiniame „Erasmus+“ seminare „Ekologiškas ir tvarus projektų valdymas” (angl. „Ecological and Sustainable Project Management“), kuris 2025 m. gegužės 12–15 d. vyko Lichtenšteine. Seminarą organizavo Lichtenšteino nacionalinė agentūra, o dalyviai iš 14 Europos šalių diskutavo apie tai, kaip tvarumas turi būti integruotas į visus projekto ciklo etapus – nuo idėjos suformavimo iki poveikio vertinimo.
Mokymuose nagrinėjome PM² projekto valdymo metodiką, kuri padeda struktūrizuotai planuoti kiekvieną etapą: parengiamąją fazę, planavimą, įgyvendinimą, rezultatų užbaigimą ir sklaidą. Sužinojome, kad tvarumą galima įtraukti nuo pat pradžių: pasirenkant kelionės būdą, skaidriai komunikuojant su partneriais, iš anksto vertinant rizikas bei kuriant duomenų apsaugos sistemą. Net pasirinkimas naudoti skaitmeninį bendradarbiavimą – tai tvarumo sprendimas.
Vienas įsimintiniausių įrankių seminaro metu buvo „Think Twice“ planavimo matrica, skirta padėti projektų koordinatoriams sąmoningai įvertinti sprendimus ne tik iš ekologinės, bet ir iš socialinės, ekonominės bei kultūrinės tvarumo perspektyvos. Kiekvienas žingsnis kviečia susimąstyti: „Ar ši veikla būtina? Kiek ji įtraukia įvairias grupes? Ar ji ekonomiškai pagrįsta? Ar gerbia kultūrinę įvairovę?” Tai nėra tik papildomas dokumentas – tai mąstymo būdas, padedantis kurti ilgalaikį poveikį ne vien „ataskaitoms“, bet žmonėms ir aplinkai.
Matrica remiasi nuostata, kad projekto koordinatorius turi galią ir atsakomybę kurti tvarius pokyčius. Tvarumas nėra baigiamoji veikla – jis turi būti numatytas nuo pat pradžių: kuriant veiklos logiką, pasirenkant partnerius ir netgi pasirenkant komunikacijos būdus. Seminaro metu supratau, kad būtent tokie įrankiai leidžia mums pereiti nuo paviršinio planavimo prie tikro, vertybėmis grįsto projektų valdymo.
Kokybės aspektai taip pat buvo išskirti kaip būtina tvaraus projekto sąlyga. Dirbdami su PM² modeliu, nagrinėjome, kaip svarbu ne tik planuoti veiklas, bet ir kurti kokybės užtikrinimo sistemas tiek mobilumo, tiek partnerysčių projektams. Pamatėme, kad tvarumas ir kokybė – tai neatsiejami dalykai, kuriuos reikia svarstyti nuo pat pirmo paraiškos eskizo.
Ne mažiau svarbi buvo asmens duomenų apsaugos tema, kuri seminare buvo pristatyta kaip neatsiejama tvarumo dalis. Buvo akcentuota, kad etiškas elgesys su žmonių duomenimis – tai ne tik teisinė pareiga pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (liet. BDAR / angl. GDPR), bet ir pasitikėjimu, pagarba grįstos partnerystės pamatas. Tvarus projektas – tai ne vien anglies dioksido pėdsako skaičiavimas. Jis taip pat reiškia atsakomybę už tai, kaip kaupiame, naudojame ir saugome informaciją apie dalyvius, partnerius ar bendruomenę.
Toks požiūris į duomenų apsaugą leidžia mums priimti sprendimus, kurie pagrįsti ne tik efektyvumu, bet ir vertybėmis – skaidrumu, atsakomybe, orumu. Tai svarbi tvaraus projektų valdymo dalis, apie kurią per dažnai pamirštame kalbėti kaip apie vertybinį pasirinkimą, o ne tik formalią pareigą.
Seminare nuosekliai buvo akcentuotos ir Europos Sąjungos vertybės, kurias „Erasmus+“ programos dalyviai skatinami integruoti į visus projekto etapus. Tai – demokratija, laisvė, lygybė, žmogaus teisės, orumas ir teisės viršenybė. Šios vertybės ne tik deklaruojamos, bet ir praktiškai taikomos: pavyzdžiui, užtikrinant dalyvių įtrauktį, skaidrų sprendimų priėmimą, duomenų apsaugą ar diskusijų kultūrą partnerystėse.
Tvarus projektas šiame kontekste reiškia ne tik ekologinį atsakingumą, bet ir pagarbą žmogui, jo autonomijai, įvairovei ir teisėms. Dirbdami seminaro grupėse, aiškiai matėme, kad projektai, kurie remiasi šiomis vertybėmis, sukuria gilesnį ir ilgalaikiškesnį poveikį – tiek organizacijoms, tiek bendruomenėms.
Grįžusi iš seminaro jau aiškiai žinau, kokia kryptimi noriu judėti – planuoti sklaidą strategiškiau, aptarti rizikas dar planavimo etape, daugiau dėmesio skirti duomenų tvarkymo skaidrumui. Taip pat noriu inicijuoti pokalbius su kolegomis apie projektų vertybinį pamatą – ne tik ką veikiame, bet kodėl tai darome.
Ši patirtis sustiprino tikėjimą, kad tikros permainos prasideda ten, kur veikia rūpestingi, vertybėmis besivadovaujantys žmonės – net ir nedidelėse organizacijose. Tereikia sąmoningo požiūrio, refleksijos ir noro augti ne tik į plotį, bet ir į gylį.
