Spalio 26–31 dienomis Birštonas tapo vieta, kur susitiko jaunimo darbuotojai, mentoriai ir organizacijų atstovai iš dešimties Europos šalių. Čia vyko tarptautiniai mokymai „Inside OUT“, kuriuos organizavo Visuomenės ir verslo plėtros institutas, bendradarbiaudamas su partneriais iš Estijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovėnijos, Maltos, Lenkijos, Italijos ir Lietuvos. Šių mokymų tema buvo emocinė sveikata darbo su jaunimu kontekste – tema, kuri, nors ir vis dažniau minima, dar ne visuomet įvertinama iki galo.

Psichologinė gerovė jaunimui šiandien tampa vienu didžiausių iššūkių. Pandemijos pasekmės, socialiniai ir technologiniai pokyčiai, didžiulis informacijos srautas ir spaudimas „būti geriausiu“, daro stiprią įtaką jaunuolių emocinei būsenai. Todėl labai svarbu, kad šalia jų būtų pareigingi ir empatiški jaunimo darbuotojai, pasiruošę padėti ne tik žodžiais, bet ir profesionaliais įgūdžiais. Būtent tai ir buvo šių mokymų tikslas – suteikti jau veikiančių organizacijų atstovams naujų žinių, metodų ir ramybės, kad padėti kitam – įmanoma.

Pasak mokymų vadovės Aistės Rutkauskienės, „emocinė sveikata nėra silpnumo ženklas. Tai – kiekvieno stiprybė, kurią galima įgalinti. Kartais jaunam žmogui tereikia vieno sakinio: „aš tave girdžiu“, ir situacija ima keistis“. Ši nuostata lydėjo visas mokymų dienas, kuriose dalyviai gilinosi į tai, kaip sukurti saugią erdvę jausmams, kaip atpažinti emocinę įtampą ir kaip įgalinti jaunimą kalbėti apie savo būsenas.

Mokymuose nebuvo vien teorijos. Dalyviai kūrė, vaidino, analizavo atvejus, reflektavo mažose grupėse ir net šoko. Buvo ugdomas pasitikėjimas – savimi, grupe ir pačiu procesu. Kaip teigė dalyvė iš Rumunijos, „tai buvo ne paskaitos, o įrodymas, kad tik tada, kai pats išjauti, gali išmokyti kitą. Šie mokymai leido man būti ne tik jaunimo darbuotoja, bet ir paprastu žmogumi“.

Kodėl verta dalyvauti tokiuose mokymuose?

 

Šie mokymai buvo ne tik profesionalaus tobulėjimo erdvė, bet ir galimybė sustiprinti emocinį atsparumą, išmokti atpažinti jausmus bei padėti kitiems tai padaryti. Dalyviai parsivežė namo naujų darbo metodų, kaip kalbėti apie emocijas be pamokslavimo ir be įtampos. Jie įgijo gilesnį supratimą, kad emocinė sveikata yra viso ugdymo pagrindas: jei žmogus jaučiasi blogai – jokios žinios jam nepadės. Todėl svarbu pradėti nuo paprastų dalykų – gebėjimo išklausyti, pastebėti ir būti šalia.

Be to, mokymai sujungė skirtingų šalių atstovus – atsirado naujų ryšių ir galimų partnerių tarptautiniams projektams. Kai kurie dalyviai pabrėžė, kad tai buvo reta galimybė ištrūkti iš rutinos, sustoti ir patiems skirti laiko savo emocinei sveikatai.

Mokymų vadovas Vladas Polevičius pabrėžė, kad emocinės sveikatos ugdymas negali būti „papildoma veikla“, jei lieka laiko. Tai privalo būti švietimo prioritetas, lygiai taip pat svarbus, kaip matematikos ar kalbų įgūdžiai: „Jei žmogus susiduria su emociniais sunkumais, jis negali nei mokytis, nei dirbti, nei kurti ryšių“.

Tokie mokymai ne tik stiprina individualias kompetencijas, bet ir kuria sveikesnę, sąmoningesnę bendruomenę. Čia kiekvienas ne tik mokėsi, bet ir buvo girdimas, palaikomas ir įkvepiamas.

Šiuos mokymus organizavo Visuomenės ir verslo plėtros institutas, projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga.