Vilkaviškio kultūros centras įgyvendino „Erasmus+“ jaunimo srities jaunimo dalyvavimo projektą „Mažinam atstumą“. Tai – Vilkaviškyje vykęs jubiliejinis penktasis alternatyvios lietuviškos muzikos festivalis, nustebinęs ne tik įspūdingais atlikėjų pasirodymais, bet ir jaunų žmonių savanorišku įsitraukimu į veiklų organizavimą ir įgyvendinimą.
Nuo pradžių – kaip viskas prasidėjo?
„Daugiau nei dvejus metus siautėjęs koronavirusas sujaukė ne vieno gyvenimus. Vilkaviškis – mažas miestas, todėl jaunimas, neturėdamas galimybės socializuotis, ypač nukentėjo. Laimei, 2020 m. vasarą pajautėme, kad karantino vadelės buvo šiek tiek atleistos.“ – pasakojo Vita Laskevičiūtė, prie „Mažinam atstumą“ organizavimo prisidedanti jau nuo pat pirmųjų metų.
Vilkaviškio kultūro centras ėmėsi rašyti projektą karantino padariniams mažinti – atkreipė dėmesį į jaunimo psichologinę savijautą ir dominuojantį vienišumo jausmą. Ne veltui projekto pavadinimas kalba pats už save – „Mažinam atstumą“. Jis kviečia jungti didelių ir mažų miestų kultūras, kurti tikrą, auginantį ir įkvepiantį santykį. „Pavadinimas, aprėpia viską, kas mums svarbu“ – teigė V. Laskevičiūtė ir pridūrė, kad šis projektas ypatingas tuo, kad jis yra apie jauną žmogų ir jo poreikius. Jaunimas buvo pasirinktas ne kaip antraeilis – organizacinė komanda siekė sužinoti, ko klauso gimnazistai, kūrė apklausą sprendimą palikdami jauno žmogaus rankose.
Neįtikėtinas net septyniasdešimties savanorių skaičius
Šiais metais festivalis išsiskyrė savanorių skaičiumi, kuris siekė net septyniasdešimt. „Tokį skaičių surinkome vos per kelias dienas – registracijos pasipylė ir mums nereikėjo nė vieno raginti“ – dalijosi V. Laskevičiūtė. Paklausta apie savanorystės naudą „Mažinam atstumą“ organizatorė atsakė, kad paaugliu būti labai sudėtinga, todėl buvimas dalimi bendruomenės, didesnės už jį patį, užaugina. Be viso to, savanoriams tai galimybė kurti pridėtinę vertę visam miestui, susipažinti su renginių scena, parodyti savo organizacinius gebėjimus ir kūrybinį potencialą. „Buvo chaotiška, bet labai įdomu“ – juokėsi V. Laskevičiūtė.
V. Laskevičiūtė savanoriauja nuo pat paauglystės. „Aplinka kartodavo, kad gausiu kažkokių įsivaizduojamų naudų, tačiau pati savanoriavau tam, kad praleisčiau daugiau kokybiško laiko su draugais. Galų gale, nauda mane pasivijo, nes atsidūriau ten, kur gimsta naujos galimybės.“
Ką kalba savanoriai?
Festivalio sklandumui užtikrinti, pagalbos ranką tiesė savanorių komanda – nuo pokalbių moderavimo su atlikėjais iki lietuviškų patiekalų gamybos. Anot V. Laskevičiūtės, vietą festivalyje rado kiekvienas. O visų svarbiausia – prisidėdami prie festivalio įgyvendinimo, jie įgijo praktinių įgūdžių ir patyrė saviraiškos džiaugsmą. „Savanoriausiu ir kitais metais, nes taip plečiu savo draugų ratą, tobulinu lyderystės ir komunikacijos įgūdžius.“ – dalijosi Izabelė Kinderytė, „Mažinam atstumą“ savanoriaujanti jau trečius metus iš eilės. Savanorė Gabrielė Karpavičiūtė pažymėjo, kad „festivalis tapo neįkainojamu atsiminimu – kiekviena nauja pažintis ir diskusija prisidėjo prie asmeninio augimo. Įgijau daugiau drąsos, išmokau priimti kritiką, greitai bei šaltu protu spręsti iškilusias problemas, geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Galimybė iš arčiau prisiliesti prie festivalio ir būti komandos dalimi, kuri papildo naujomis pažintimis, paskatino sugrįžti ir šiemet“. Titas Grygelaitis, dar vienas „Mažinam atstumą“ savanoris džiaugėsi, kad „savanoriavimas suteikė ne tik naujų įgūdžių, bet ir paskatino mąstyti apie tai, ko gali trūkti mūsų mieste“.
Naujus muzikos stilius atvira širdimi pasitinkanti bendruomenė
Per penkis metus vilkaviškiečiai prisijaukino „Mažinam atstumą“ ir noriai įsitraukė ne tik kaip dalyviai, užsukę žvilgtelėti į vykstančias veiklas, bet ir kaip komandos nariai. „Pavyzdžiui, restoranai prisidėjo taikydami nuolaidas ir skleisdami žinutę apie visų laukiantį festivalį.“ – teigė V. Laskevičiūtė, kuri džiaugėsi, kad miestas tampa vis atviresnis naujiems stiliams ir šiltai priima šį konceptą. „Festivalio dydis niekada nebuvo prioritetas. Mūsų tikslas – pritraukti jaunus žmones, kurie gyvena muzika. Taip pat siekiame sudaryti sąlygas ir tiems, kurie neturi galimybės nuvykti į kitus muzikinus renginius.“ – dalijosi V. Laskevičiūtė.
Nuotraukos: Džiugas Vaišnys, Jonas Juškevičius
