Ar mes valdome technologijas, ar jos labai mandagiai jau valdo mus? Šis klausimas šiandien tampa vis aktualesnis. Gyvename laikais, kai žmogus vos atsibudęs telefone randa dešimtis naujienų, komentarų, nuomonių ir dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio. Informacijos kiekis auga greičiau nei mūsų gebėjimas ją atsirinkti, todėl vis dažniau kyla klausimas – drausti ar edukuoti? Technologijos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Jos padeda mokytis, dirbti, bendrauti ir kurti, tačiau kartu atneša ir naujų iššūkių – dezinformaciją, manipuliacijas, informacijos perteklių, priklausomybę nuo ekranų bei klausimus apie atsakingą dirbtinio intelekto naudojimą.
Būtent šioms temoms buvo skirti Erasmus+ programos tarptautiniai mokymai „SMART YOUth“, gegužės 17–22 dienomis Birštone subūrę 24 jaunimo darbuotojus ir edukatorius iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rumunijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos ir Vengrijos. Mokymų tikslas – stiprinti jaunimo darbuotojų kompetencijas kritinio mąstymo, medijų raštingumo ir skaitmeninio atsparumo srityse bei suteikti praktinių metodų, padedančių dirbti su jaunais žmonėmis sparčiai besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje. Visą savaitę dalyviai nagrinėjo socialinių tinklų poveikį, dirbtinio intelekto galimybes ir rizikas, skaitmeninį saugumą, informacijos patikimumo vertinimą bei atsakingą technologijų naudojimą. Daug dėmesio buvo skirta praktiniams metodams, diskusijoms ir situacijų analizei, ieškant atsakymų į klausimus, su kuriais jaunimo darbuotojai susiduria kasdien. Kaip padėti jaunam žmogui atsirinkti informaciją pasaulyje, kuriame jos daugiau nei gebėjimo ją apdoroti? Kaip ugdyti kritinį mąstymą, kai dirbtinis intelektas per kelias sekundes gali sukurti tekstą, nuotrauką ar įtikinamai argumentuotą nuomonę? Kaip skatinti atsakingą technologijų naudojimą, kai jų vystymasis lenkia mūsų gebėjimą įvertinti galimą poveikį? Viešojoje erdvėje dažnai siūlomi paprasti sprendimai sudėtingoms problemoms – uždrausti telefonus, riboti socialinius tinklus ar dirbtinio intelekto naudojimą. Tačiau tokie sprendimai dažniausiai sukuria tik kontrolės iliuziją. Ilgalaikį atsparumą formuoja ne draudimai, o ugdymas. Būtent todėl kritinis mąstymas šiandien tampa ne papildomu privalumu, o būtinu gyvenimo įgūdžiu. Gebėjimas kelti klausimus, tikrinti informaciją, atpažinti manipuliacijas ir priimti sąmoningus sprendimus yra viena svarbiausių kompetencijų tiek jaunam žmogui, tiek su jaunimu dirbantiems specialistams.
Ne mažiau svarbi mokymų dalis buvo tarpkultūrinis mokymasis. Skirtingų šalių dalyviai dalijosi savo patirtimis, darbo metodais ir požiūriu į technologijų keliamus iššūkius. Nors kiekvienos šalies situacija skiriasi, labai greitai paaiškėjo, kad pagrindiniai klausimai visoje Europoje išlieka tie patys – kaip ugdyti kritiškai mąstančius jaunus žmones, padėti jiems nepasimesti informacijos gausoje ir atsakingai naudotis technologijomis neprarandant žmogiškumo.
Tokie tarptautiniai susitikimai suteikia galimybę ne tik perimti naujus metodus, bet ir geriau suprasti skirtingus požiūrius, stiprinti partnerystes bei ieškoti bendrų sprendimų. Tai viena didžiausių Erasmus+ programos stiprybių – galimybė mokytis vieniems iš kitų ir kartu ieškoti atsakymų į iššūkius, kurie šiandien yra bendri visai Europai. Tarptautiniai mokymai „SMART YOUth“ dar kartą parodė, kad technologijų pažanga turi būti lydima kritinio mąstymo, atsakingo naudojimo ir nuolatinio mokymosi.
