2025–2026 metais Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos specialistai dalyvavo Erasmus+ jaunimo srities akreditacijos mobilumuose Islandijoje, Airijoje ir Ispanijoje. Šios profesinės išvykos tapo galimybe iš arti pamatyti, kaip skirtinguose Europos regionuose bibliotekos kuria santykį su savo bendruomenėmis, kaip jos dirba su jaunimu, kaip skatina skaitymą ir kaip įprasmina savo vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Ne mažiau svarbus šių kelionių tikslas buvo gyvas susitikimas su kolegomis, ryšių mezgimas, pasitikėjimo kūrimas ir galimų bendradarbiavimo krypčių aptarimas — juk tikrasis tarptautiškumas prasideda ne dokumentuose, o pokalbyje, bendroje refleksijoje ir abipusiame smalsume.

Kiekviena iš aplankytų šalių atvėrė savitą bibliotekos sampratą. Tačiau visose jose ryškėjo ir bendros tendencijos. Šiuolaikinė biblioteka vis rečiau apsiriboja tradicine informacijos ar leidinių skolinimo funkcija. Ji tampa bendruomenės susitikimo vieta, kultūrinio dialogo erdve, socialinės įtraukties platforma ir kūrybinio dalyvavimo centru. O skaitymas šioje platesnėje bibliotekos sampratoje vis dažniau suvokiamas ne kaip individualus, tylus ir uždaras veiksmas, bet kaip santykį kuriantis procesas — kaip pretekstas susitikti, diskutuoti, dalintis, reflektuoti, augti kartu.

Ypač ryškiai ši tendencija atsiskleidė Airijoje. Vizito metu buvo aplankytos šešios Airijos viešosios miestų ir regionų bibliotekos — Dublino, Kilkenio, Korko miesto ir Korko regiono, Kilarnio ir Galvėjaus bibliotekos. Airijos bibliotekos paliko itin stiprų įspūdį savo natūralia, ne deklaratyvia, o kasdienėje praktikoje giliai įsišaknijusia įtrauktimi. Čia labai aiškiai matyti, kad biblioteka suvokiama kaip erdvė visiems: vaikams, jaunimui, suaugusiesiems, žmonėms su negalia, neurodiversiškiems lankytojams, migrantams, šeimoms, vienišiems bendruomenės nariams. Įtrauktis čia nėra atskiras projektinis priedas ar „papildoma paslauga“ — ji yra pati bibliotekos veikimo logika.

Vienas stipriausių patyrimų Airijoje buvo susipažinimas su technologiniais ir sensoriniais sprendimais, skirtais lankytojų gerovei. Dublino bibliotekoje didelį įspūdį paliko vadinamoji sensorinė kapsulė — „sensory cube“ arba „cubie“, kuri, pasitelkdama programėlę, identifikuoja žmogaus nuotaiką, lūkesčius ir poreikius bei individualiai parenka 5, 10 arba 15 minučių sensorinę programą, jungiančią garsą ir vaizdą. Šis sprendimas žavi ne vien savo technologiniu naujumu, bet ir pačia nuostata: biblioteka čia rūpinasi ne tik žmogaus informaciniu ar kultūriniu poreikiu, bet ir jo emocine būsena, savijauta, galimybe bent trumpam atsitraukti nuo per didelės stimuliacijos, nusiraminti, pasijusti saugiai.

Tačiau bene labiausiai įkvepianti Airijos patirties dalis buvo „Growing Imaginations“ programa, išsamiai pristatyta Korko miesto centrinėje bibliotekoje. Ši programa ypač svarbi todėl, kad ji iš esmės praplečia mūsų supratimą apie skaitymą ir literatūrą. „Growing Imaginations“ skirta jaunimui ir suaugusiesiems, turintiems įvairių mentalinių ar kognityvinių sutrikimų. Programos metu profesionalūs rašytojai kuria specializuotus tekstus, kurių kalbinė struktūra, semantika, siužeto dinamika ir emocinis turinys yra pritaikyti būtent šiai auditorijai. Tai labai subtilus ir jautrus darbas, nes čia ieškoma aukso vidurio tarp dviejų kraštutinumų: viena vertus, šiems skaitytojams netinka sudėtinga, tradicinė suaugusiųjų literatūra, kita vertus, vaikų literatūra jiems taip pat nėra adekvati, nes gali būti pernelyg infantili. Airijos kolegos šį iššūkį sprendžia ne supaprastindami literatūrą, o kurdami naują, orią ir pagarbią jos formą.

Dar svarbiau tai, kad „Growing Imaginations“ nėra vien tekstų pritaikymo programa. Tai bendrakūrybos procesas. Patys suaugusieji dalyvauja kuriant siužetus, prisideda savo patirtimis, nuojautomis, emocijomis, o vėliau tekstai papildomi atmosferinėmis ir sensorinėmis priemonėmis, kurios padeda juos išgyventi ne tik intelektualiai, bet ir jutimiškai. Tokiu būdu skaitymas tampa ne vartojimu, o dalyvavimu; ne užduotimi, o patirtimi. Ši iniciatyva ypač vertinga ir mūsų bibliotekiniame kontekste, nes ji atveria labai svarbią diskusiją apie tai, kaip literatūra gali pasiekti tuos skaitytojus, kurie dažnai lieka tarp kategorijų — jau nebe vaikus, bet dar negalinčius visaverčiai dalyvauti įprastoje suaugusiųjų skaitymo kultūroje.

Airijos bibliotekose taip pat labai stipri klubinė veikla. Muzikos, mezgimo, komiksų, mamų su vaikais, imigrantų ir kiti klubai čia nėra tik papildomi renginiai kalendoriuje. Jie atlieka kur kas gilesnę funkciją — padeda žmonėms atrasti biblioteką kaip atvirą, nehierarchinę, svetingą erdvę, kur galima ne tik ateiti pasiimti knygos, bet ir būti, priklausyti, susitikti. Tokiu būdu skaitymas ir kultūrinis dalyvavimas jungiami su bendruomenės telkimu, o biblioteka tampa socialinio audinio dalimi. Įdomu ir tai, kad Airijos bibliotekose pristatytos ir konkrečios priemonės neurodiversiškiems vaikams, pavyzdžiui, specialiai literatūrinių tekstų transliavimui pritaikyta interaktyvi garso kolonėlė Kilkenio bibliotekoje. Tai rodo, kad biblioteka čia nuosekliai galvoja ne vien apie turinį, bet ir apie jo prieinamumą skirtingiems vartotojams.

Islandijoje bibliotekos atsiskleidė kitu, bet ne mažiau įdomiu kampu. Čia ypač ryškus bendruomeniškumo, vietos tapatybės ir lankstaus prisitaikymo prie auditorijų poreikių derinys. Reikjaviko bibliotekų sistema, kurią sudaro aštuonios bendroje sistemoje veikiančios bibliotekos, pasirodė kaip gerai apgalvotas decentralizuoto veikimo modelis: kiekviena biblioteka turi savitą pobūdį, savo auditoriją ir savo kryptį, tačiau kartu išlaiko sisteminį vientisumą. Pavyzdžiui, Grófin biblioteka labiau orientuota į miesto centrą, menininkus ir turistus, o Gerðuberg biblioteka glaudžiau dirba su šeimomis ir daugiakultūrėmis bendruomenėmis. Toks modelis įdomus tuo, kad jis leidžia bibliotekai būti ne abstrakčiai „visiems“, o labai konkrečiai saviems — jautriai atsiliepti į vietos bendruomenės veidą, jos kasdienybę ir poreikius.
Islandijos bibliotekose didelį dėmesį patraukė platus paslaugų spektras jaunimui ir bendruomenei. Čia bibliotekos siūlo kūrybines dirbtuves, „makerspace“ veiklas, podcast studijas, interaktyvias skaitymo skatinimo programas, organizuoja atviras diskusijas, koncertus, įvairių interesų klubus. Ši veiklų įvairovė rodo, kad biblioteka Islandijoje suvokiama kaip daugiafunkcė kultūrinė platforma, kurioje skaitymas egzistuoja greta kūrybos, meno, technologijų ir socialinio dalyvavimo.

Ypač įdomi pasirodė meno kūrinių skolinimo praktika. Galimybė skolintis paveikslus į namus trims mėnesiams iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti netikėta, tačiau iš tiesų ji labai nuosekliai atitinka šiuolaikinės bibliotekos sampratą. Tokia paslauga mažina kultūros prieinamumo barjerus, leidžia menui ateiti į žmogaus kasdienybę ir stiprina bibliotekos ryšį su kitais kultūros laukais. Lietuvoje ši praktika kol kas nėra paplitusi, tačiau Islandijos pavyzdys rodo, kaip biblioteka gali tapti ne tik literatūros, bet ir platesnės kultūrinės patirties tarpininke.
Ne mažiau reikšminga ir skaitymo skatinimo iniciatyva „Knygų klubas kuprinėje“ — mobilus skaitymo rinkinys, kuriame sudėti leidiniai, klausimų kortelės ir diskusijų gairės.

Tokia forma leidžia skaitymo klubui „išeiti“ iš bibliotekos sienų ir keliauti ten, kur yra skaitytojai. Tai itin aktualus modelis regioninėms bendruomenėms, mažesnėms bibliotekoms ar toms situacijoms, kai norima stiprinti savarankišką, bet kartu kryptingai palaikomą skaitymo kultūrą.

Svarbu pabrėžti, kad Islandijos bibliotekos taip pat aktyviai dirba su imigrantų bendruomenėmis, siūlo leidinius įvairiomis kalbomis, rengia kalbų klubus, plėtoja e. knygų paslaugas, taip atliepdamos ir geografinius, ir socialinius šalies iššūkius. Tuo pat metu islandų kolegos domėjosi Lietuvos patirtimi dirbant su neurodiversiškais vartotojais. Tai ypač svarbus signalas: tarptautiniai mobilumai nėra vien kryptis „iš kitų į save“, jie atveria ir galimybę mums patiems būti žinių skleidėjais, dalintis savo stiprybėmis ir matyti Lietuvos bibliotekų praktiką kaip vertingą Europos kontekste.

Skaitymas kaip dalyvavimas: „Mandarache“ ir Ispanijos patirtis

Ispanijoje profesinis vizitas įgavo dar kitokį atspalvį. Čia ypatingas dėmesys krypo į skaitymą kaip sąmoningai kuriamą jaunimo dalyvavimo formą. Vizito metu aplankytos skirtingo lygmens bibliotekos – nuo nacionalinės iki regioninių ir savivaldybių institucijų: Biblioteca Nacional de España Madride, Biblioteca de Castilla-La Mancha Tolede, Biblioteca Regional de Murcia, miesto bibliotekos Cartagenoje, Almerijoje bei Granadoje (Granada Provincial Library ir Library of Andalusia). Šis spektras leido pamatyti ne tik pavienes iniciatyvas, bet ir platesnį Ispanijos bibliotekų veikimo kontekstą – nuo strateginio iki labai lokalaus, bendruomenėms pritaikyto lygmens.

Visose aplankytose bibliotekose itin ryškus aktyvus darbas su lankytojais ir stiprus edukacinis dėmuo. Bibliotekos čia nuosekliai kuria veiklas, kurios nereikalauja didelių finansinių resursų, tačiau pasižymi aukštu kūrybiškumu ir įtraukimu. Tai įvairūs edukaciniai užsiėmimai, dirbtuvės, detektyviniai žaidimai, mentorystės principu paremti susitikimai, veiklos jaunimui ir neurodiversiškiems dalyviams, dažnai pasitelkiant paprastas, tačiau efektyvias priemones – tekstą, vaizdą, kūrybą, bendravimą. Tokios veiklos rodo, kad bibliotekos geba būti lanksčios, reaguojančios ir orientuotos į patirtį, o ne tik į turinio perdavimą.

Svarbi Ispanijos bibliotekų veiklos dalis – nuoseklus bendradarbiavimas su vietos kūrėjais. Rašytojai čia yra aktyvūs bibliotekų partneriai: jie dalyvauja susitikimuose, diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse, įsitraukia į skaitymo skatinimo programas. Tai kuria gyvą literatūros lauką, kuriame skaitytojas turi galimybę susitikti su autoriumi ne kaip su tolima figūra, bet kaip su dialogo partneriu.

Cartagenoje susipažinta su „Mandarache“ iniciatyva, ir ji paliko vieną stipriausių įspūdžių visos komandiruotės metu. „Mandarache“ nėra tradicinis skaitymo projektas. Tai daugiasluoksnė jaunimo skaitymo ir literatūrinio dalyvavimo iniciatyva, kurioje jauni žmonės nėra pasyvūs programos gavėjai — čia jie tampa proceso kūrėjais, sprendėjais.

Jaunimas buriasi į skaitymo komitetus, skaito pastarųjų metų aktualią, intriguojančią literatūrą, ją vertina, aptaria, diskutuoja, ginčijasi, formuluoja savo nuomonę, mokosi argumentuoti ir klausytis kitų. Šis procesas vyksta bendradarbiaujant su bibliotekininkais ir pedagogais. Dar daugiau — jie bendrauja su autoriais, susitinka su jais gyvai, klausia, polemizuoja, reflektuoja kūrinius ne kaip „mokyklinę prievolę“, bet kaip gyvą kultūrinį santykį. Galiausiai patys jauni skaitytojai renka ir skiria prizus rašytojams. Tokiu būdu literatūros lauko autoritetai formuojami ne vien kritikų, leidėjų ar institucijų, bet ir jaunų žmonių perspektyva. Tai itin reikšminga, nes keičia pačią kultūrinės galios logiką: jaunimas čia nėra auditorija, kuriai reikia „atnešti“ literatūrą, bet bendruomenė, kuri pati kuria jos vertės lauką.

„Mandarache“ įgalina jaunus žmones ir paverčia skaitymą aktyviu procesu — procesu, kuriame skaitytojas tampa vertintoju, diskusijos dalyviu, kultūros formuotoju. Tai ne tik skaitymo skatinimas, bet ir pilietinio, kultūrinio, kritinio dalyvavimo ugdymas. Ši iniciatyva vykdoma ne tik Cartagenos mieste Ispanijoje, bet ir Pietų Amerikoje, o Cartagenos savivaldybės Jaunimo skyriaus komanda su dideliu entuziazmu išreiškė norą padėti mums perimti jų gerąją praktiką ir ieškoti būdų, kaip ją būtų galima prasmingai adaptuoti Lietuvos kontekste. Tai ypač svarbu, nes kalbame ne apie formalų modelio perkėlimą, o apie gyvą bendradarbiavimą, konsultavimą, dalijimąsi metodais ir patirtimi.
Ispanijos bibliotekose apskritai labai stipri skaitymo klubų kultūra. Vien Cartagenos bibliotekoje veikia daugiau nei penkiasdešimt įvairaus tipo skaitymo klubų. Šis skaičius kalba ne tik apie mastą, bet ir apie požiūrį. Skaitymas čia akivaizdžiai suvokiamas kaip bendruomeninis veiksmas, o biblioteka — kaip jo infrastruktūrą kurianti institucija. Labai įdomi pasirodė ir knygų klubams skirta paslauga: specialūs komplektai, kuriuose sudedami ne tik reikiami knygų egzemplioriai, bet ir diskusinė, moderavimo medžiaga. Tai tarsi paruoštas kelias prasmingam skaitymo pokalbiui. Tokia paslauga palengvina klubų veiklą, didina jų prieinamumą ir rodo, kad santykis su skaitytoju kuriamas nuosekliai, strategiškai, galvojant ne tik apie turinį, bet ir apie jo įveiklinimo sąlygas.

Tendencijos ir mūsų vaidmuo Europoje

Visose trijose šalyse akivaizdi viena bendra tendencija: skaitymas šiuolaikinėse Europos bibliotekose vis dažniau tampa bendruomenės kūrimo priemone. Skaitymo klubai, susitikimai su autoriais, bendrakūrybos formos, teminės diskusijos ir mobilūs skaitymo rinkiniai rodo, kad biblioteka sąmoningai kuria santykį su savo auditorija per skaitymą. Ir tai nėra atsitiktinė ar pavienė praktika. Tai kryptingai plėtojamas modelis, kuriame skaitymas tampa būdu telkti žmones, ugdyti kritinį mąstymą, stiprinti dialogą ir puoselėti kultūrinį dalyvavimą. Kitaip tariant, skaitymas vis labiau virsta ne vien asmeniniu įpročiu, bet ir socialine praktika.

Šią kryptį papildo ir vis ryškėjantis komiksų vaidmuo bibliotekose. Komiksai čia traktuojami ne kaip nišinis ar antrinis žanras, bet kaip itin paveikus, šiuolaikiniam jaunimui artimas literatūros formatas, pasižymintis stipria vizualine raiška ir aukštu įsitraukimo potencialu. Ypač Ispanijoje bibliotekose veikia specializuotos „comictecos“ – atskiros erdvės vaikams, jaunimui ir net suaugusiesiems, skirtos komiksų skaitymui, pažinimui ir kūrybai. Tai rodo platesnį požiūrį į skaitymą kaip daugialypę, skirtingoms auditorijoms pritaikomą kultūrinę praktiką.

Vizitų metu paaiškėjo, kad ne visos Europos bibliotekos vienodai aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos programose. Airijoje ši patirtis jau gana natūrali ir tvari, tuo tarpu kai kuriose Ispanijos bibliotekose dar juntamas patirties, žinių ar pasitikėjimo trūkumas. Būtent čia atsiveria labai svarbus mūsų bibliotekos vaidmuo. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka šiandien jau yra sukaupusi reikšmingą patirtį inicijuojant tarptautinius projektus, organizuojant Erasmus+ mokymus, buriant partnerystes ir ieškant prasmingų bendradarbiavimo formų. Todėl ji gali būti ne tik dalyvė, bet ir aktyvi vedlė, padedanti kitoms bibliotekoms geriau pažinti Europos Sąjungos programas, pamatyti jose slypinčias galimybes ir drąsiau įsitraukti į tarptautinius tinklus. Ši kryptis glaudžiai susijusi ir su mūsų bibliotekos vizija – būti visuomenę keičiančia Europos biblioteka. Šiandien, kai kultūros institucijos veikia globaliame kontekste, tarptautinis bendradarbiavimas nebėra papildoma veikla ar projektinė prabanga – tai būtina sąlyga augti, išlikti aktualiems ir kurti pažangias paslaugas. Dalyvaudamos tarptautiniuose tinkluose bibliotekos ne tik perima gerąsias praktikas, bet ir pačios tampa žinių skleidėjomis. Tokia veikla prisideda prie Lietuvos bibliotekų sektoriaus matomumo ir stiprina jo reputaciją Europoje – mūsų institucijos vis dažniau suvokiamos kaip patikimos, inovatyvios ir kompetentingos partnerės, gebančios ne tik mokytis, bet ir dalintis savo patirtimi bei inicijuoti pokyčius.

Tarptautinio darbo kryptis jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Airijos bibliotekos siunčia savo dalyvius į mūsų organizuojamus tarptautinius Erasmus+ mokymus bibliotekininkams ir yra tapusios mūsų partnerėmis Erasmus+ K2 projekte, skirtame skaitymo skatinimui. Taip pat artimiausiu metu sulauksime Granados regioninės bibliotekos direktoriaus dalyvavimo mūsų mokymuose. Tai rodo, kad profesiniai vizitai duoda ne simbolinę, o labai konkrečią grąžą: jie atveria kelią ilgalaikėms partnerystėms, bendrai veiklai ir abipusiam profesiniam augimui.
Galų gale, svarbiausia, ką parsivežame iš šių kelionių, yra ne vien atskiros idėjos ar metodai, nors jų, be abejo, taip pat gausu. Parsivežame ir aiškesnį supratimą apie kryptį, kuria juda Europos bibliotekos. Tai kryptis į atviresnę, jautresnę, kūrybiškesnę biblioteką; į biblioteką, kuri ne laukia skaitytojo, o aktyviai kuria ryšį su juo; į biblioteką, kuri per skaitymą stiprina bendruomenę ir per bendruomenę atnaujina patį skaitymo santykį.

Tokios profesinės kelionės leidžia ne tik pamatyti kitus. Jos leidžia naujai pamatyti ir save — savo stiprybes, trūkumus ir galimybes. O tai, ko gero, ir yra didžiausia tarptautinių mainų vertė.