Dėl Covid-19 pandemijos buvo uždarytos fizinės mokyklos ir pereita prie mokymosi internetu. Nors tokie uždarymai buvo įprasti visoje Europos Sąjungoje, jų trukmė įvairiose šalyse buvo skirtinga. Perėjimas prie mokymosi internetu parodė, kad mokyklų sistemos buvo tam nepasirengusios. Mokiniai, mokytojai ir tėvai taip pat patyrė iššūkių prireikus pereiti prie pilno virtualaus mokymo(si).
Iš dalies tai lėmė žemas skaitmenizavimo lygis, įskaitant skaitmeninių internetinio ir mišraus ugdymo sprendimų prieinamumą ir prieigą prie jų bei mokytojų ir mokinių skaitmeninius įgūdžius. Priimti sprendimai labai skyrėsi, atsižvelgiant į tokius kintamuosius kaip mokinių amžius, mokinių ir mokytojų skaitmeninės kompetencijos bei mokyklos ištekliai.
Be skaitmeninių problemų, vaikų namų aplinka stipriai paveikė mokymosi sąlygas. Tokie elementai kaip tėvų padėtis (pvz., užimtumo statusas, ar patys tėvai turėjo galimybę dirbti nuotoliniu būdu, galimybė išlaikyti vaikus) ir būsto sąlygos (pvz., erdvė, garsas ir komfortas) buvo svarbūs veiksniai, darantys įtaką mokymuisi.
Pirmaisiais pandemijos etapais atliktų tyrimų duomenys parodė neigiamus rezultatus, didėjančią nelygybę ir galimas ilgalaikes mokymosi spragas. Tyrimai parodė, kad didėja skirtumai tarp mokinių iš skirtingų socialinių ir ekonominių sluoksnių, skiriasi rezultatai tarp valstybinių ir privačių mokyklų ir kad vaikai iš žemesnės socialinės ir ekonominės aplinkos turėjo mažiau galimybių dalyvauti mokymosi veikloje.
Ankstyvosios tyrimų išvados parodė, kad nesant jokių taisomųjų priemonių, pandemija paliktų nuolatinį poveikį visos kartos mokymosi pasiekimams ir, be kitų neigiamų padarinių, sumažėtų ateities darbo perspektyvos ir uždirbamospajamos. Pandemijai plečiantis, švietimo sistemos visoje ES įgyvendino taisomuosius veiksmus, kad padėtų švietimo bendruomenėms prisitaikyti prie mokymosi sąlygų pasikeitimo.
Tokie veiksmai apėmė finansavimą, skirtą perėjimui prie skaitmeninio formato, papildomų mokytojų samdymą ir sveikatos bei sanitarinių priemonių teikimą. Šia parama dažnai daug dėmesio buvo skiriama mokiniams, turintiems mažiau galimybių.
Be to, kelios šalys organizavo vasaros stovyklas, siekdamos panaikinti mokinių mokymosi spragas ir sumažinti numatomus mokymosi praradimus. Vėlesniais pandemijos etapais atliktų tyrimų išvados pateikia detalesnį vaizdą apie bet kokius ilgalaikius mokymo proceso sutrikimus, nulemtus Covid-19 pandemijos. Nustatyta, kad taisomieji veiksmai gali padėti pašalinti bendras mokymosi spragas. Nepaisant to, nelygybė išliko, o kai kuriais atvejais net padidėjo. Švietimo sistemos pasirodė esančios prisitaikančios ir atsparios, ir priminė visiems apie jų pagrindinį vaidmenį visuomenėje. Svarbu ir toliau stebėti besikeičiančią situaciją ir įgyvendinti taisomuosius veiksmus bei struktūrinius pokyčius, kurie yra ypač skirti remti labiausiai nuskriaustuosius ir panaikinti jau egzistuojančią švietimo nelygybę, kurią dar labiau padidino pandemija.
Leidinį rasite ČIA.
