Šiuolaikiniame pasaulyje sparčiai didėjant naujos informacijos srautui, tobulėjant technologijoms labai svarbu nuolat ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus: spręsti problemas, racionaliai, savarankiškai ir kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, gebėjimus skirti pateiktus faktus ir nuomones, nustatyti informacijos patikimumą. Ugdant kūrybinį mąstymą, svarbu sudaryti sąlygas kiekvieno mokinio saviraiškai plėtoti, atskleisti jo asmeninių savybių kompleksą: išradingumą, originalumą, kūrybinę vaizduotę.

Penkių Europos šalių – Lietuvos, Lenkijos, Bulgarijos, Slovėnijos ir Čekijos – vykdytas projektas „Kritinis ir kūrybinis mąstymas“  labai atitiko šiuolaikinio mokinių ugdymo tikslus – stiprinti mokinių kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžius, supratimą apie būtinybę tikrinti šaltinių ir informacijos pagrįstumą, mokytis analizuoti bei argumentuoti. Anykščių rajono Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos mokiniams tai buvo ne tik smagus pabendravimas ir kitų kultūrų pažinimas, bet ir nemenkas iššūkis dalyvaujant bei vykdant projekto veiklas, paremtas kritinio bei kūrybinio mąstymo gebėjimais.

Projekto pradžioje, prasidėjus Covid-19 pandemijai, teko atidėti „gyvus“ susitikimus ir persikelti į virtualią erdvę: įvyko trijų dienų praktiniai užsiėmimai bei mokymai visų šalių koordinatoriams ir keturi mokinių susitikimai – susipažinimas, praktinės veiklos, diskusijos, debatai apie neapykantą kitaip mąstantiems, apie vartotojų skleidžiamo turinio reguliavimą socialiniuose tinkluose, apie kritinį mąstymą, argumentavimą ir logines klaidas bei pristatymų apie regionines / nacionalines problemas  ir jų sprendimo būdų rengimą.

Pasibaigus pandemijai vykome į partnerių šalis. Įvyko penki projekto partnerių susitikimai. Pirmasis vizitas buvo į Bulgariją, kur svarbiausias susitikimo akcentas – mokinių kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžių ugdymas dirbant bei diskutuojant tarptautinėse grupėse. Susitikimo dalyviai diskutavo apie viešąjį kalbėjimą ir būdus informatyviai bei patraukliai skleisti idėjas, patys pasiruošė ir viešai kalbėjo prieš publiką tema „Ar mokykloje skatinamas kūrybinis ir kritinis mąstymas?“. Mokiniai taip pat analizavo žiniasklaidos pateikiamas žinutes, diskutavo, ar galima visiškai pasitikėti žiniasklaida, kodėl gali būti skleidžiama melaginga informacija. Po režisieriaus Taika Waititi filmo „Jojo Rabbit“ peržiūros susitikimo dalyviai  diskutavo tema „Ar galima vaizduoti istorinius įvykius satyriniu būdu su juodojo humoro scenomis, iškreipiant istorinius faktus?“. 

Antrasis partnerių susitikimas vyko Lietuvoje. Mokiniai iš anksto ruošėsi kalbėti tema „Žiniasklaidos priemonės ir aš“, pamokose buvo kalbama apie „melagienas“ bei kaip jas atskirti nuo tikrų žinių, taip pat buvo analizuojami straipsniai ir tikrinama informacija. Susitikimo metu mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijose apie tai, kodėl „melagienos“ plinta greitai, kodėl dažnai sunku atskirti, kur melas, o kur tiesa. Pagrindinis projekto koordinatorius čekų mokytojas Radek Dan pravedė mokiniams užsiėmimą apie manipuliavimą žiniasklaidoje, o mokytojams – apie kognityvinius iškraipymus, jų tipus ir logines klaidas, analizavo jų pavyzdžius. Taip pat mokiniai kartu su mokytojais aptarė „atvirkštinės pamokos“ (kai mokiniams skiriamas namų darbas susipažinti su nauja mokymo medžiaga, o klasėje ši medžiaga aptariama ir įtvirtinama) metodą, kuris buvo taikomas įvairių pamokų metu, analizavo jo privalumus bei trūkumus. Projekto dalyviai žiūrėjo ir aptarė filmą „Nežiūrėk aukštyn“, kuriame kalbama apie vyriausybės, politikų ir žiniasklaidos abejingumą.  

Trečiojo susitikimo Lenkijoje metu visi projekto dalyviai pristatė vieną pasirinktą temą: „Karas Ukrainoje“, „Klimato kaita“ arba „Covid-19 ir jo pasekmės“. Mokiniai, kalbėdami aktualiomis temomis, rodė nuotraukas, išsakė savo pastebėjimus, nuomones bei jausmus. Nelikome nuošalyje ir nuo visiems skaudžios temos – karo Ukrainoje. Aplankėme pabėgėlių centrą, nunešėme dovanėlių ukrainiečių vaikams, išgirdome centro darbuotojų pasakojimą apie skaudžias pabėgėlių patirtis. Ukrainietė mokytoja Lana kartu su kitu licėjaus mokytoju Xavier pravedė užsiėmimą „Kūrybiškumas ir drama“. Mokiniai be žodžių vaidino situacijas, mokė vieni kitus savo šalių greitakalbių, žaidė smagius žaidimus, reikalaujančius išmonės ir kūrybiškumo.

Susitikimo Slovėnijoje metu didžioji dalis veiklų buvo skirtos kūrybiškumui lavinti. Kiekvienos šalies komanda turėjo atlikti namų darbus – parengti kūrybišką pasirinktos bendruomenei aktualios problemos ir jos sprendimo būdų pristatymą bei paaiškinti, kuo tai buvo naudinga bendruomenei. Lankėmės Gustavo Šiliho centre, kuriame mokosi apie 240 vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, nuo darželinukų iki 26 metų amžiaus. Apžiūrėjome mokyklą, susipažinome su ugdomosiomis veiklomis ir patys kartu su ten besimokančiais mokiniais ir jų mokytojais dalyvavome įvairiuose kūrybiniuose užsiėmimuose. Aplankėme ir Slovėnijos sostinę Liublianą, kur taip pat vyko įvairios kūrybinės veiklos. Vietinėje galerijoje susipažinome su grafinio dizaino pavyzdžiais. Mokiniai kūrė įvairius logotipus bei naudodamiesi „Stop motion‘‘ programėle juos animavo. Dirbdami mišriose grupėse, mokiniai ir mokytojai rengė mobilumo Slovėnijoje pristatymus, kūrė plakatus bei dainavo slovėniškai.

Paskutinis vizitas įvyko į projektą koordinuojančios šalies – Čekijos sostinę Prahą. Čia dalyviai pristatė savo namų darbus. Kadangi susitikimai vyko visose penkiose šalyse, kiekvienos šalies komanda parengė pristatymus apie susitikimuose vykdytas projektines veiklas. Smagu buvo prisiminti nuveiktus darbus, aplankytas vietas ir sutiktus naujus draugus. Šeimininkų gimnazijoje vyko mokinių debatai, kuriems vadovavo mokytojas John Walley.

Kalbėti teko visiems dalyviams – išsakyti savo nuomonę, ją pagrįsti, įrodinėti bei teikti grįžtamąjį ryšį išklausius pasisakiusius. Taip pat vykome į Kutna Horą – miestą Vidurio Čekijos krašte, žymų Čekijos urbanistikos paminklą, įrašytą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kutna Hora meno galerijoje vyko praktinis užsiėmimas, kurio metu mokiniai kalbėjo apie jausmų, minčių ir idėjų perteikimą meniškai. Visi kartu aiškinosi, kaip suprasti vieniems kitus be žodžių, perteikiant savo mintį piešinyje. Po to naudodami įvairius daiktus mokiniai turėjo pavaizduoti savo kasdienes veiklas ir bandė atspėti, ką pavaizdavo kiti.  Mokiniai taip pat dalyvavo praktiniame kūrybinio mąstymo užsiėmime – žiūrėjo vaizdo įrašus, mokėsi atskirti teisingą informaciją nuo melagingos, diskutavo apie propagandą.

Mūsų gimnazijos mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę dalyvauti  projekto veiklose partnerių šalyse, susipažinti su kitų šalių švietimo sistemomis, kultūra, tradicijomis, ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimus, toleranciją, pagerinti savo anglų kalbos, bendradarbiavimo ir bendravimo įgūdžius bei susirasti draugų.