Daugiakalbystės plėtojimas yra viena iš Europos Sąjungos kalbos politikos prioritetinių sričių. Aukštojo mokslo institucijoms tampant vis labiau tarptautiškomis dėl studijų mainų, patrauklumo tarptautiniams studentams, besiplečiančių bendradarbiavimo ryšių su kitais pasaulio universitetais, atsiranda poreikis ne tik sudaryti pakankamas kalbines sąlygas atvykusiems studentams ir dėstytojams, bet ir kuo efektyviau išnaudoti naujai susidariusią naują daugiakalbę ir įvairiakultūrę erdvę. Dėstydami tarptautinei auditorijai dėstytojai dažniausiai vartoja anglų kalbą, o įvairių kalbų lobyno (studentų gimtosios kalbos, įgytos kalbos, vietinė (lietuvių) kalba) potencialas dažnai lieka neišnaudotas. Net ir kalbų mokyme vyrauja vienakalbis mokymo modelis daugumoje mokymo įstaigų todėl, kad dėstytojai nėra parengti taikyti moksliškai pagrįstos daugiakalbio ir daugiakultūrio mokymo prieigos. „Erasmus+“ projektas APATCHE: Adding Plurilingual Approaches to language Teacher Competences in Higher Education kaip tik ir siekia tobulinti kalbų dėstytojų daugiakalbystės kompetencijas aukštojo mokslo institucijose. Projektas ne tik atliepia ES įtraukaus ugdymo politiką, bet prisideda prie kalbai jautraus mokymo įgyvendinimo, į mokymo procesą įtraukiant visas kalbas, kuriomis kalba besimokantieji.
Daugiakalbystės kompetencijos bei dėstytojų sąmoningumas daugiakalbėje srityje gilinamas atsakant į tokius klausimus kaip daugiakalbystės plėtojimo metodai, jų svarba daugiakalbėje ir daugiakultūrėje visuomenėje bei metodų pritaikomumas aukštųjų mokyklų mokymo ir mokymosi procese. Projektas įgyvendinamas nuo 2022 metų su partneriais iš penkių šalių – Antverpeno universiteto (Belgija), Algarvės universiteto (Portugalija), Katalikiškojo Del Sacro Cuore universiteto (Italija), Varšuvos universiteto (Lenkija) bei Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva).
Vienas iš projekte atliktų darbų – daugiakalbio ir daugiakultūrio mokymo(si) apklausa, kuri leido surinkti šiuo metu trūkstamą empirinių kiekybinių ir kokybinių duomenų apie dėstytojų informuotumą, žinias ir daugiakalbių metodų naudojimą Europos aukštosiose mokyklose. Projekto apklausoje atsakymai gauti ne tik iš ES šalių, tačiau ir iš Pietų Europos šalių, Amerikos, Australijos ir Afrikos. Toks susidomėjimas apklausa parodė, kad projektas yra aktualus, o iš tolimųjų kraštų atkeliavę atsakymai taip pat leido suprasti, kad projekto partneriai sėkmingai atlieka sklaidos darbus ir savo projekto tikslais bei rezultatais pasiekia net tolimiausius pasaulio kampelius.
Taip pat parengtas daugiakalbystės srities glosarijus, kuris bus naudingas visiems švietimo darbuotojams, mokytojams, kalbų specialistams bei studentams, nes bendras supratimas ir vienodos terminologijos vartojimas užtikrina sklandų ir sėkmingą užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą ir žinių sklaidą.
Remiantis atlikta daugiakalbio ir daugiakultūrio mokymo(si) apklausos bei literatūros šaltinių analizės rezultatais, baigiamas rengti pirmasis projekto rezultatas – aprašomoji daugiakalbystės kompetencijos įsivertinimo skalė, kuri dinamiškai ir laipsniškai apibūdins daugiakalbių aukštųjų mokyklų dėstytojų žinias, vertybes ir požiūrį į daugiakalbiškumą. Dėstytojai galės praktiškai įsivertinti savo kompetencijas šioje srityje pagal atitinkamą lygmenį (nesiejant jo su užsienio kalbos kompetencijos lygmeniu). Norint išvengti įtampos bei streso, besimokantieji galės pasinaudoti slankikliu, kuris parodys esamas kompetencijas bei pasiūlys modulį, kurį reikėtų paanalizuoti norint pasiekti aukštesnį lygį ir toliau tobulinti savo kompetencijas atitinkamai pagal poreikį.
Antrasis pagrindinis projekto rezultatas – virtualus trijų modulių (12 val.) interaktyvus Daugiakalbystės kompetencijos tobulinimo dalykas. Daugiakalbystės kompetencija projekte apibrėžiama kaip žinių (WHAT?), požiūrių ir vertybių (WHY?) bei įgūdžių (HOW?) derinys (pranc. „savoir; savoir-être; savoir-faire“). Pirmasis modelis (WHAT?) – kas yra daugiakalbė kompetencija? – pateikia išsamią teorinę ir praktinę medžiagą apie kalbų politiką ES, daugiakalbio mokymo ir mokymosi strategiją. Siekia atsakyti į tokius klausimus, kaip kas yra daugiakalbis požiūris į aukštąjį mokslą? Ką turėčiau žinoti kaip daugiakalbis aukštosios mokyklos mokytojas? Kokie veiksniai yra svarbūs?
Antrasis modulis (WHY?) – kodėl to reikia? – pabrėžia daugiakalbystės ir kalbų mokymosi svarbą aukštojo mokslo kontekste, aptaria privalumus bei iššūkius daugiakalbystės įgyvendinimui. Kodėl aukštojo mokslo sistemoje reikia taikyti daugiakalbį požiūrį? Kodėl toks požiūris yra naudingas? Kodėl turėčiau tapti daugiakalbiu aukštojo mokslo mokytoju?
Trečiasis modelis (HOW?) – kaip to pasiekti? – pateikia praktiškus pratimus ir scenarijus, kaip įgyti daugiakalbio mokymo kompetenciją. Kaip galima kurti daugiakalbius metodus aukštojoje mokykloje? Kaip galiu motyvuoti savo mokinius? Kaip galėčiau tapti daugiakalbiu aukštosios mokyklos mokytoju?
2023 m. kovo 17 d. įvyko pirmasis tarptautinis sklaidos renginys Varšuvos universitete. Susitikimo metu projekto rezultatai buvo pristatyti plačiai auditorijai. Renginio apklausos rezultatai parodė, jog rengiamas produktas yra laukiamas ir labai reikalingas ruošiant daugiakalbės pedagogikos specialistus ateičiai. Skaidos renginiai planuojami ir kitose partnerinėse šalyse, Faro (Portugalija), Milane (Italija) bei Lietuvoje 2023 m. birželio 7–9 dienomis. Tuo tarpu daugiakalbės pedagogikos ekspertai intensyviai darbuojasi siekdami paruošti interaktyvų bei patrauklų produktą iki metų pabaigos. Daugiau informacijos apie projekto naujoves, sklaidą bei rezultatus galima rasti ir projekto interneto svetainėje: http://www.apatche.eu/ bei „Facebook“ puslapyje: https://www.facebook.com/APATCHEproject. Kviečiame visus prisijungti ir drauge kurti daugiakalbę bei daugiakultūrę visuomenę.
