2019-06-27

Savaitė už mokyklos ribų: veltui praleistos pamokos ar naudinga patirtis?

Savaitė už mokyklos ribų: veltui praleistos pamokos ar naudinga patirtis? pagrindinė nuotrauka

Ar ispanai tikrai darbus atidėlioja rytojui? Ar lietuviai geresni už kroatus krepšinio aikštelėje? Galimybę šiuos ir panašius stereotipus išsiaiškinti turėjo Vilniaus Gabijos gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų mokytojai, dalyvavę tarptautiniame „Erasmus+“ finansuojamame projekte „School Is Fit Through Europe Center“ (SIFEC) Kroatijoje.

SIFEC projekto tikslas – padėti lietuvių, kroatų, ispanų ir vokiečių moksleiviams ir mokytojams dalintis mokymo(si) patirtimi bei paskatinti šalių kultūrinį tarpusavio bendradarbiavimą. Visų keturių dalyvaujančių šalių moksleivių ir mokytojų susitikimas, vainikuojantis jau praėjusiais metais pradėtą darbą, įvyko Kroatijoje, Rovinj miestelyje, garsėjančiame įstabiu kraštovaizdžiu ir svetingais gyventojais.

Jau 2018 m. lapkričio mėnesį moksleiviai pradėjo skirstytis į projekto darbo grupes, kurių veiklą tęsė ir susitikimo metu: kūrė pristatomąjį mokyklos bei šalies filmuką, rinko informaciją apie galimybes ir priemones išvykti svetur, kūrė verslo idėjas ir ieškojo realių galimybių jas įgyvendinti.

Vienas iš projekto uždavinių – supažindinti moksleivius su galimybėmis dirbti, studijuoti ar savanoriauti užsienyje, finansavimo galimybėmis ir bendravimo kultūra užsienio šalyse, tad informacija, surinkta iš dalyvaujančių šalių, buvo skirta informacinio lankstinuko kūrybai. Planuojama, kad šis lankstinukas bus išdalintas visų projekte dalyvavusių mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams ir paskatins jaunuolius išbandyti galimybes svetur.

Moksleiviai, dirbę verslo grupėje, ne tik kūrė verslo planus, bet savo veikla įprasmino ir svarbiausią projekto vertybę – daugiakultūriškumo skatinimą. Jų idėja sukurti mobiliąją programėlę „Seek to peek“ skirta turistams, norintiems be gido paslaugų susipažinti su lankomiausiomis miesto vietomis, pažinti šalies istoriją ir kultūrą. Programėlės prototipą moksleiviai pristatė jau paskutiniąją projekto dieną. Džiugu, kad iš visų keturių šalių palankiausia tolimesniam verslui vystyti pasirinkta Lietuva.

Žinoma, visą dalyvių veiklą bei laisvalaikį įamžino akyli fotografai, moksleiviai filmavo reprezentacinius projekto filmukus, skirtus reklamai ir viešinimui.

Dar būdami Lietuvoje moksleiviai nesėdėjo sudėję rankų: savo mokykloje vykdė apklausą ir siekė išsiaiškinti, kokia dalis jų bendraamžių, besimokančių 9–12 klasėse, norėtų ar planuoja išvykti į užsienį. Pasirodo, net apie 80 proc. iš 200 apklaustų moksleivių siekdami kokybiškesnio aukštojo išsilavinimo ar geriau apmokamo darbo planuoja vykti svetur, tačiau ar žada grįžti – nežinia. Mokykloje surinkti duomenys beveik nesiskiria ir nuo 2017 m. elektroninio dienyno TAMO vykdytos apklausos rezultatų, kurie atskleidžia, kad moksleivių, norinčių likti Lietuvoje po mokyklos baigimo, procentas per porą metų nepakito. Iš visų keturių projekte dalyvaujančių šalių, vykdžiusią šią apklausą, tik vokiečiai atrodo labiausiai patenkinti darbo rinka ir studijų kokybe – dauguma jų planuoja likti savo šalyje. Tačiau džiugu ir verta paminėti, kad beveiki visi lietuvių moksleiviai atsakė žinantys apie galimybes išvykti ir gauti studijų finansavimą, yra girdėję apie programos „Erasmus+“ suteikiamus privalumus.

Taigi, ar tokie projektai naudingesni už įprastas pamokas, ar tik trukdo efektyviam ugdymo(si) procesui? Pasak vienos projekte dalyvavusios moksleivės, ši savaitė kardinaliai skyrėsi nuo įprastos mokymosi savaitės. „Projektas tapo itin naudinga patirtimi. Įgijau patirties dirbdama su užsieniečiais, susipažinau su jų kultūromis ir susiradau naujų draugų! Vyko darbo pasiskirstymas į grupes, kasdienis atliktų veiklų pristatymas prieš auditoriją – tai padėjo perlipti viešojo kalbėjimo baimę, išbandyti savo anglų kabos žinias bendraujant su užsieniečiais,“ – teigia Kotryna Pridotkaitė.

Pasak projekte dalyvavusių mokytojų, dalyvaujant tarptautiniuose projektuose yra ugdomos tiek dalykinės, tiek asmeninės dalyvių kompetencijos. Pirmiausiai mokiniai gilina anglų kalbos žinias, taip pat dirbdami komandoje ugdo iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijas (kuria video, lankstinukus, reklamas, programėles ir kt.). Be to, tai veikla, kai mokiniai bendraudami su skirtingų šalių bendraamžiais susipažįsta su įvairiomis kultūromis, išmoksta ieškoti visus tenkinančių sprendimų, ugdosi toleranciją. Šie projektai taip pat suteikia galimybių ir mokytojams bendradarbiauti bei dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, dalintis savo patirtimi, perimti kitų šalių kolegų patirtį. Džiugu, kad projektas tęstinis ir kitais metais ispanus, kroatus ir vokiečius galėsime pakviesti į veiklas Lietuvoje!

„Tarptautiniai projektai leidžia mokiniams ir mokytojams praktiškai pritaikyti žinias ir gebėjimus, sukauptus mokantis. Tai unikali patirtis, turinti įtakos asmenybės formavimui, akiračio plėtimui. Be abejonės, ši veikla išplečia mokymosi galimybes ir yra labai patraukli „mokymosi be sienų“ forma,“ – teigiamai apie projektą atsiliepia moksleivius lydėjusios pedagogės.