2017-08-01

Jaunimo mainai „Atgal į miškus“

Jaunimo mainai „Atgal į miškus“ pagrindinė nuotrauka

2016 m. spalio 21–30 d. mokymų centre „Daugirdiškės“ (Elektrėnų sav.), vyko Elektrėnų kultūros centro organizuoti jaunimo mainai „Into the woods“ (liet. „Atgal į miškus“). Projektą finansavo „Erasmus+“ programa. Jaunimo mainuose dalyvavo 37 dalyviai iš Airijos, Estijos, Latvijos, Italijos, Portugalijos ir Lietuvos. Dalyvių amžius buvo 15–26 m.

Visas 10 dienų jaunuoliai pabėgo nuo miesto šurmulio, kiek įmanoma labiau atsiribojo nuo technologijų. Palikę nuošalyje rūpesčius, kasdienę rutiną jie stengėsi pajusti gamtos teikiamą harmoniją ir nagrinėti savo stipriąsias puses. Šio projekto tikslas buvo suteikti dalyviams asmeninių ir socialinių kompetencijų naudojant patirtinį mokymąsi gamtoje kaip priemonę pažinti save ir savo ribas. Viso projekto metu buvo naudojami neformaliojo ugdymo, pažintinio mokymosi ir mokymosi vieni iš kitų metodai, darbas mišriose tarptautinėse grupėse. Veiklos leido ne tik geriau pažinti vieniems kitus, bet ir susipažinti su skirtingomis kultūromis bei joms būdingais bruožais, lavinti anglų kalbos žinias. Veiklų metu dalyviai keitė savo išankstines nuostatas apie skirtingų kultūrų atstovus.

Išgyvenimas gamtoje

Viena iš pagrindinių veiklų buvo susipažinimas su pagrindiniais išgyvenimo gamtoje principais. Dalyviai mokėsi, kaip naudotis kompasu, norint pasiekti reikiamą tašką žemėlapyje. Tai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo! Žinoma, tam, kad išgyventum gamtoje, reikia mokėti naudotis ne tik kompasu, bet ir žinoti, kaip susirišti mazgus. Visi dalyviai buvo stipriai motyvuoti išmokti šešis pagrindinius mazgus ir lenktyniavo, kurie juos suriš greičiausiai! Pirmosios mainų pusės kulminacija – bandymas statyti užuovėją miške! Dalyviai buvo supažindinti su pagrindinėmis taisyklėmis, pagal kurias turėjo pasirinkti vietą, kurioje statytis užuovėją, kokias medžiagas naudoti, kaip tinkamai pasiruošti statybai, o vėliau, susiskirstę į tris komandas patys mėgino jas statytis. Per mažiau nei dvi valandas buvo pastatytos trys užuovėjos, kuriose galėjo pasislėpti 3–5 žmonės. Nors oro sąlygos nebuvo pačios dėkingiausios – krito šlapdriba ir vyravo pakankamai stiprus vėjas, tai nesustabdė dalyvių nuo užduoties įgyvendinimo.

Jaunimo mainų dalyviai taip pat susipažino su miške aptinkamais augalais ir uogomis, mokėsi, kaip juos paruošti, kam gali būti naudojamos vienokios ar kitokios tinktūros ir kokių augalų negalima vartoti. Norėdami padėti jaunuoliams pasiruošti programoje numatytam žygiui, mokėmės, kaip suteikti pirmąją pagalbą, sustabdyti kraujavimą, sutvirtinti lūžusias ar išnirusias galūnes, ką daryti nušalus ar nudegus. Visų pirma, dalyviai susiskirstė į grupeles ir dalinosi savo žiniomis bei patirtimis, o vėliau pirmosios pagalbos pažymėjimus turintys jaunieji šauliai patvirtino arba paneigė bei pagilino dalyvių žinias.

Kelionė po save

Veiklų metu mokėmės orientuoti ne tik miške, žemėlapyje, bet ir ieškojome savo vertybių kompaso. Pusdienį skyrėme gilintis į savo asmenines ir kultūrines vertybes. Taip bandėme ne tik geriau pažinti save, bet ir nagrinėjome kultūrinius skirtumus ir panašumus, bandėme suprasti, kaip skirtingos gyvenimo sąlygos, kultūrinis, socialinis gyvenimas veikia mus bei mūsų požiūrį vienu ar kitu aspektu. Dalyviams savianalizės procesas leido atrasti savo silpnąsias ir stipriąsias puses, planuoti asmeninį tobulėjimą ir taip apgalvoti galimas reakcijas į stresines situacijas esant gamtoje.

Dalyviai mainų pabaigoje tikino, jog viso projekto kulminacija, reikalavusi daugiausia susitelkimo, suteikusi daugiausiai apmąstymų bei palikusi didžiausią įspūdį buvo naktinis žygis miške. Dalyviai susiskirstė į dvi komandas, naudodamiesi kompasu ir žemėlapiu nusibrėžti kelią link žygio tikslo. Abiejų komandų keliai privalėjo būti skirtingi. Negana to, komandos turėjo susikurti iššūkį komandai bei kiekvienas dalyvis susikūrė sau asmeninį iššūkį. Jų buvo įvairiausių – daugiausiai kalbantys žmonės nusprendė viso žygio metu nekalbėti, kiti nusprendė kalbėti tik savo gimtąja kalba su dalyviais, kurie nėra iš jų šalies, kelios merginos nusprendė užsirišti akis, keli žmonės susirišo batų raišteliais ir turėjo keliauti drauge. Prie asmeninių bei komandinių iššūkių prisidėjo ir gamtinis – beveik visą savaitę lijo, todėl miškai ir pievos buvo labai šlapios, dalyviams netgi teko bristi per užlietas vietas. Sėkmingai pasiekę galutinį tašką dalyviai buvo pasitikti nedideliu lauželiu, karšta koše ir arbata, o sušilę keliu patraukė link mokymų centro „Daugirdiškės“. Visas žygis truko apie 5 valandas ir priklausomai nuo maršruto, buvo nueita apie 15 km. Kai kuriems dalyviams tai buvo pirmas kartas tokio tipo žygyje, kai kurie dalyviai pirmą kartą ėjo naktį mišku, tačiau susikaupusios emocijos ir įspūdžiai liejosi tiek po žygio grįžus į šiltą sodybą, tiek aptarimo metu.

Miesto džiunglės

Viena iš pagrindinių projekto idėjų – suteikti dalyviams žinių ir praktinių įgūdžių, kaip išgyventi gamtoje, bet kartu padėti nepaklysti ir miesto džiunglėse, todėl vieną dieną skyrėme išvykai į Vilnių, kurios metu dalyviai gerino savo orientacinius gebėjimus klajodami Lietuvos sostinėje ir taip geriau pažindami Lietuvos kultūrą.

Kadangi kaip tik projekto metu vyko „No hate speech“ kampanijos renginiai, kuriuos Lietuvoje reprezentuoja „Myliu panda“, o projekte kaip tik turėjome du dalyvius iš Airijos, kurie priklauso šiam judėjimui, jie supažindino visus su šio judėjimo atsiradimo istorija bei pravedė kelis užsiėmimus, kuriuos jie veda skirtingose šalyse, mažindami neapykantą, diskriminaciją bei rasizmą. Taip dalyviai turėjo galimybę ne tik gilintis į asmenines bei kultūrines vertybes, bet ir įgyti naujų žinių apie Europoje vyraujančią kampaniją.

Elektrėnų kultūros centras

Projekto iniciatyvinė komanda ir dalyviai

Akimirkas iš projekto bei dalyvių įspūdžius galite pamatyti užsukę čia.

Dalyvių atsiliepimai apie projektą:

„Didelį įspūdį paliko žmonių individualus ir kaip komandos bendravimas – labai šiltas, paprastas. O iš projekto pasiėmiau truputį lyderystės gebėjimų, supratau, kad visur reikia imtis iniciatyvos, nes kitaip gali būti neįdomu. Šitas projektas buvo kaip spyris imtis iniciatyvos grupiniam darbe, nebūti pasyvia. Teko vesti vieną užsiėmimą, kai teko aiškinti, kaip be kompaso surasti šiaurę, orientuojantis pagal gamtos ženklus: saulę, samanas, buvo tikrai sudėtinga tai daryti angliškai, bet mums pavyko! O kalbant apie visą savaitę, buvo wow!“ – Deimantė Bandzevičiūtė (17 m.)

„Projekte „Into the Woods“ turėjau galimybę bendrauti, gyventi, kurti kartu su žmonėmis iš Airijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Portugalijos, o to dar niekados nebuvau daręs, todėl tai buvo neapsakomai smagu ir įdomu! Projekte pagerinau anglų kalbos įgūdžius, nugalėjau kalbėjimo baimę, išmokau lyderystės, susiradau daug puikių draugų, na, o svarbiausia, kad smagiai praleidau laiką, manau, ta savaitė buvo viena geriausių mano gyvenime!“ – Erikas Ratkevičius (17 m.)

„Ši savaitė buvo nuostabi. Turėjau svajonę sudalyvauti tokiuose jaunimo mainuose ir ji išsipildė! Patyriau daugiau negu tikėjausi. Didžiausias iššūkis projekte buvo viešas kalbėjimas anglų kalba. Šiek tiek bijojau, bet projektas man padėjo atsiverti kalbėti angliškai. Jeigu nesigaudavo, projekto dalyviai padėdavo ir paskatindavo. Kartais su dalyviais iš Estijos tekdavo pakalbėti ir rusiškai, todėl patobulinau net ir rusų kalbos žinias. Mano nuostabai, pramokau net portugališkai! Susiradau labai daug naujų draugų, pasisėmiau idėjų. Projektas išmokė pažinti kitas kultūras ir pačią save. Labiausiai įsiminė naktinis žygis. Reikėjo eiti tamsoje, todėl kartais ėjome ir per pelkes, kas buvo pakankamai didelis iššūkis,“ – Viltė Liutkevičiūtė (17 m.)

„Projekte mokiausi iš savo klaidų ir bandžiau nugalėti baimę kalbėti angliškai. Susiradau aibes naujų draugų, su kuriais dar dabar susirašinėju, tai man padeda daryti mažiau rašybos klaidų. Pravesdamas kelis užsiėmimus, supratau, kad galiu kalbėti prieš publiką angliškai ir labai nesidrovėti. Labiausiai iš viso projekto įsiminė naktinis žygis, nes jo metu visi išsikėlė asmeninį ir komandinį iššūkį ir man labai patiko, kaip visi draugiškai tuos iššūkius įveikinėjome. Man savo iššūkio nepavyko įgyvendinti. Jis buvo viso žygio metu nekalbėti angliškai, tik lietuviškai. Aš su bendražygiu Roku buvom tie žmonės, kurie geriausiai orientavosi miške. Tam, kad nepasiklystumėm (miške nepasiklydom), man reikėjo kartais priminti, kad reikia judėti lėčiau, nes nespėja visi žygiuoti tuo pačiu tempu. Pasakiau tai Rokui ir prašiau, jog jis išverstų tai grupei. Kol jis vertė, nesusilaikiau ir pats prabilau angliškai. Dar vienas smagus prisiminimas iš žygio buvo tas, jog kai ėjome atgal į mokymų centrą,  jau keliu, o ne mišku,  pradėjome kalbėti bei pokštauti ir sugebėjome pasiklysti, nes praleidome posūkį,“ – Aleksas Katukevičius (17 m.)

„Labiausiai įsiminė, kai būdavo kultūriniai vakarai. Ten visi dar geriau susipažindavo, supažindindavo su savo šalies kultūra. Taip pat ragaudavome tos šalies maistą, saldumynus. Viskas buvo labai įdomu! Taip pat didelį įspūdį paliko žaidimai, jie buvo linksmi ir energingi. Per juos mes geriau pažindavome vieni kitus ir save. Apskritai, visas projektas buvo labai įdomus. Tai buvo man pirmas projektas, bet jaučiu ir tikiuosi, kad ne paskutinis,“ – Greta Kapitanovaitė (17 m.)

„Tik atvykęs į šiuos jaunimo mainus truputį jaudinausi, bijojau. Aš net neįsivaizdavau, kaip viskas bus. Atvykę žmonės iš kitų šalių pasirodė labai įdomus, nuoširdūs ir visas jaudulys dingo. Sunkiausiai buvo persilaužti ir kalbėti anglų kalba, bet po truputį viskas ėjo tik į gera. Žaidėme įvairius komandinius žaidimus – jie padėjo dar labiau priprasti prie kitataučių. Kas labiausiai įsiminė mainuose, tai naktinis žygis. Kiekvienas komandos narys susigalvojo sau po iššūkį – ką darys to žygio metu. Buvo tikrai linksma ir šiek tiek beprotiška, nes žmonės ėjo užrištomis akimis, surištomis kojomis bei rankomis, bet mes tai padarėm! Palaikėme vienas kitą ir viskas gavosi tikrai gerai. Manau, tai patirtis visam gyvenimui. Ši savaitė prabėgo akimirksniu, nes ji buvo viena iš geriausių bei įdomiausių mano gyvenime. Norėčiau pasakyti viena didelį ačiū tam, kas kvietė dalyvauti!“ – Rokas Vaškevičius (17 m.)