2020-01-08

Įmonių savanorystė: teigiamas poveikis jaunimui, bendruomenei, verslui ir darbuotojams

Įmonių savanorystė: teigiamas poveikis jaunimui, bendruomenei, verslui ir darbuotojams pagrindinė nuotrauka

Organizacija VšĮ „Socialinis veiksmas“ kartu su partneriais iš Ukrainos, Ispanijos bei Olandijos Gruodžio 5 dieną visame pasaulyje minimos tarptautinės Savanorystės dienos proga pristatė tarptautinį tyrimą „Įmonių savanorystė: teigiamas poveikis jaunimui, bendruomenei, verslui ir darbuotojams”. Tyrime dalyvavo 22 įmonės, ne pelno siekiančios organizacijos, politikos formuotojų bei mokslo įstaigų atstovai iš 4 šalių ir dalinosi įmonių bei jaunimo savanorystės praktikomis.

Savanorystė padeda jaunimui įsidarbinti bei išlikti darbo rinkoje

Tyrimas parodė, kad savanorystė neretai yra matoma ir naudojama kaip įrankis:

  • padedantis jaunuoliams įžengti į darbo rinką
  • skirtas išlaikyti darbuotojus ir padidinti darbuotojų įsitraukimą
  • ugdyti jaunuolius kaip būsimus žmogiškuosius išteklius darbo rinkai

Šios trys kryptys ypač siejamos su konkrečių šalių kontekstais. Nyderalandų karalystės atveju, kuomet jaunimo nedarbas yra labai nežymus, savanorystė daugiau pasitelkiama išlaikant, motyvuojant bei įtraukiant darbuotojus. Tuo tarpu Ukrainoje, kurioje jaunimo nedarbo lygis labai ženklus, savanorystė pasitelkiama ugdant jaunąją kartą, siekiant išspręsti prarają tarp darbo rinkos poreikių ir jaunimo pasirengimo darbo rinkai. Ispanijos atvejis išsiskiria tuo, kad savanorystė yra pasirenkama atvejais, kuomet savanoriškos veiklos daugiau siejasi su profesinių įgūdžių ugdymu ar asmens siekiu įsidarbinti panašioje srityje ir ši patirtis gali būti lemiama patenkant į darbo vietą. Lietuvoje savanorystė pasitelkiama kaip žingsnis, priartinantis jaunuolį prie darbo rinkos ir padedantis į ją įžengti. Įdomu pastebėti, kad įvairūs sektoriai atpažįsta savanorystės ugdomąjį poveikį ir neretai pasitelkia savanorystę kaip priemonę darbo rinkos iššūkiams spręsti.

Bendradarbiavimas tarp sektorių yra sėkmės raktas savanorystės projektuose

Kita svarbi tema, kuri atsiskleidė tyrime- tarpsektorinio bendradarbiavimo svarba ir patirtys. Pastebima, jog daugiausia linkę bendradarbiauti verslas, NVO, mokslo sektorius, kiek rečiau politikos sektorius. Įvairių sektorių bendradarbiavimas laikomas sėkmingu, kuomet visų poreikiai, strategijos ir atsakomybės yra aptartos ir suderintos. Respondentai akcentavo, kad atviras bendravimas ir vaidmenų, sprendimų bei ribų nustatymas ir sutarimas yra raktas į sėkmingą partnerystę. Bendri susitikimai, planavimas ir bendras mokymasis įvardyti, kaip veiksmingiausios priemonės plėtoti ryšį ir užtikrinti lygiavertį santykį.

Tyrimas atskleidė besikeičiančias nuostatas - norima kurti bendruomenę, o ne apsiriboti partnerystės santykiu. Taip pat skatinama vengti „išnaudojimo“ santykių, kuomet dėmesio centre yra tik vienos iš pusių interesas.

Savanorystės poveikis

 Viena tyrimo dalių apėmė mokymosi vertinimą savanorystės metu. Duomenys parodė, kad be pagrindinių kompetencijų, verslo savanoriai taip pat mokosi specifinių įgūdžių, priklausomai nuo srities, kurioje vyksta savanorystė. Kitas svarbus aspektas- poveikis įmonės mastu. Dažnai manoma, jog savanorystė kuria naudą tik tikslinėms grupėms, tačiau tyrimas atskleidė, kad įmonių savanorystė veikia organizacijos kultūrą, darbuotojų įsitraukimą ir pasitenkinimą bei prisideda prie įmonės įtvirtinimo globalioje rinkoje. 

Daugiau apie tyrimo rezultatus skaitykite prisegtame leidinyje.