2018-10-29

Ar įmanoma išmokyti vertybių?

Ar įmanoma išmokyti vertybių? pagrindinė nuotrauka

Dažnai žiniasklaidoje pateikiama nuomonė, jog Europos Sąjunga yra labai nevienalytė, neturinti bendrų vertybių ir todėl jos ateitis miglota. Bet ar tai tiesa? Juk skirtingų Europos Sąjungos šalių mokyklose diegiamos įvairios naujovės, ieškoma pačių efektyviausių būdų, kaip užauginti moralų pilietį. O to neįmanoma padaryti nemokant pamatinių vertybių.

Jau antrus metus vykstančios „Erasmus+“ projekto ,,European Rainbow. The Guide to Teach European Citizenship“ veiklos būtent ir yra nukreiptos į vertybių mokymą.

Žinoma, projekto pradžioje pirmiausia buvo išsigrynintos vertybės. Tą padaryti padėjo gilesnis savo tautos herojų pažinimas, nes būtent tautos herojai, atpažįstami legendose ir mituose, įtvirtina bendrąsias tautos nuostatas ir vertybes, perduodamas iš kartos į kartą.

Vėliau pasirinktos vertybės tapo projekte dalyvaujančių mokyklų visų mokslo metų veiklos kryptimi organizuotos prasmingos veiklos, nukreiptos į konkrečių rezultatų siekį, pavyzdžiui, bendruomeniškumo ugdymą įvairių mokyklinių renginių metu arba tolerancijos ugdymą organizuojant Tolerancijos dieną visai mokyklos bendruomenei. 

Numatytos projekto veiklos 2018 m. rugsėjo 24–30 dienomis vyko ir Lietuvoje, Visagino ,,Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Čia didžiausias dėmesys  buvo skiriamas metodų, ugdančių mokinių vertybines nuostatas, pristatymui ir praktiniam taikymui.

Terminų žodynas metodą apibrėžia kaip sąmoningai pasirinktą veikimo būdą užsibrėžtam tikslui pasiekti. Ir nors pedagoginėje literatūroje yra daug diskutuojama apie įvairių metodų veiksmingumą, vieningai sutariama, kad didžiausio efektyvumo pasiekiama aktyviais ugdymo metodais, kada mokinys įsitraukia į veiklą, o ne yra pasyvus klausytojas.

Būtent aktyvių mokymo metodų taikymas ir vyko projektiniame susitikime. Čia kiekviena šalis kaip projekto dalyvė ne tik pateikė savo metodą, bet ir sudarė galimybę projekto dalyviams tapti aktyviais pateiktų metodų dalyviais.

Pavyzdžiui, 22 mokiniai iš skirtingų šalių (Italijos, Bulgarijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Portugalijos ir Graikijos) buvo padalinti į 4 komandas. Ant stalo buvo išdėlioti lapeliai su tikromis ir tariamomis vertybėmis. Mokiniams reikėjo išrinkti svarbiausias vertybes  ir apibendrinti, kodėl buvo pasirinkti būtent tokie variantai. Tai skatino mokinius ne tik įsigilinti į fundamentaliųjų vertybių svarbą, bet ir jas apginti.

 Kito metodo taikymo metu reikėjo komandose paruošti trumpus vaidinimus pagal duotas situacijas. Pavyzdžiui, į Maskvos mokyklą atvyksta vaikinukas iš Brazilijos, tačiau vienas  žmogus iš jo tyčiojasi. Vaidybinės situacijos metu turėjo atsiskleisti, kaip  turėtų reaguoti kita klasės dalis ir mokytojas. Tokia praktinė simuliacija leido mokiniams suvokti, kokie turėtų būti  teisingo elgesio modeliai analogiškoje situacijoje.

Taikant dar vieną metodą mokiniai buvo suskirstyti į 2 grupes ir turėjo kuo greičiau iš savo kūnų sudėlioti tam tikrą raidę ar geometrinę figūrą. Tai skatino bendradarbiavimą ir lyderystę.

Atliekant lietuvių pasiūlytą metodą mokiniai pasidalijo į dvi komandas. Salės centre buvo išdėstytos kortelės su vertybių pavadinimais. Mokytojas skaitė vertybių sąvokų apibrėžimus, o mokiniai turėjo suprasti, apie kurią vertybę kalbama, ir nubėgę kuo greičiau į salės centrą paimti atitinkamą kortelę. Tai mokė ne tik greitos reakcijos, bet ir suvokimo, ar ta vertybė yra atpažįstama.

Be abejo, mokiniai galėjo išreikšti ir savo kūrybines idėjas. Buvo pasiūlyta kūrybinė užduotis: iš plastilino reikėjo nulipdyti figūras, atspindinčias tam tikras vertybes. Čia reikėjo ne tik susitarti dėl bendros vizijos, reikėjo įveikti ir kultūrinius skirtumus, nes skirtingose šalyse vertybių simboliai nebūtinai sutampa.

Dar vieno grupinio metodo metu buvo pateiktos kortelės su nusivylusių, nuliūdusių ir susikrimtusių žmonių nuotraukomis. Reikėjo parašyti hipotetines tezes, kas tiems žmonės galėjo atsitikti, kokia yra jų liūdesio priežastis. Visa tai mokė empatijos.

Projekto dalyviai buvo ypač sužavėti portugalų pasiūlytu metodu. Jo metu visi mokiniai sustojo ratu ir užsimerkė. Ant kiekvieno kaktos buvo priklijuotas spalvotas (žalias, raudonas, oranžinis arba geltonas) lapelis. Mokiniai atsimerkę turėjo sudaryti grupes. Nebuvo paminėta, kad susigrupuoti reikia pagal spalvas, tačiau visi susibūriavo kartu su tokios pačios spalvos lapelį ant kaktos turinčiais dalyviais. Vienas mokinys neturėjo jokio lapelio, jokios etiketės, todėl jis liko vienas apie jį niekas nepagalvojo. Šia veikla buvo norima pabrėžti, kaip svarbu būti tolerantiškiems ir negrupuoti žmonių pagal jų rasę, kalbą, kultūrą ir panašiai.

Projektinio susitikimo aktyvių metodų dieną užbaigė mokyklos šeimininkų organizuotas žaidimas ,,Paslaptingas žiburys“. Mokiniai atlikdami kūrybines užduotis, kurios buvo sumaniai paslėptos įvairiose mokyklos erdvėse, pastatė savųjų vertybių žiburį.

Taigi projektinės veiklos išties moko vertybių, nes jos padeda bręstančiam žmogui savo bendraamžių rate atsirinkti svarbiausias vertybes, galbūt atrasti tai, apie ką nebuvo pagalvota, taip pat moko jaunuolius užsibrėžti ateities tikslus deda visavertės asmenybės pagrindus, o plati tikslinė auditorija, apimanti net 7 Europos Sąjungos šalių mokyklų bendruomenes, prisideda prie Europos jaunuolių bendros vertybinės platformos kūrimo, taip reikalingo ateities vieningai Europai.