2017-04-14

Skelbiame apklausos rezultatus dėl asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, mobilumo organizavimo profesinėse bei aukštosiose mokyklose

Skelbiame apklausos rezultatus dėl asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, mobilumo organizavimo profesinėse bei aukštosiose mokyklose pagrindinė nuotrauka

2016 m. liepos – rugsėjo mėnesiais Švietimo mainų paramos fondas (toliau – Fondas) vykdė apklausą „Asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, mobilumo organizavimas profesinėse bei aukštosiose mokyklose“, kurioje dalyvavo Lietuvos profesinio mokymo įstaigų mobilumo projektų vadovai ir aukštųjų mokyklų tarptautinių ryšių koordinatoriai.

Apklausa buvo sudaryta iš 20 uždaro ir atviro tipo klausimų, kuriais siekta atskleisti, kaip Lietuvos profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigos, dalyvaujančios „Erasmus+“ programos mobilumo veiklose, sprendžia asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, mobilumo organizavimo klausimus. Profesinio mokymo ir aukštojo mokslo institucijų teirautasi: ar jos yra numačiusios tvarkas arba veiksmų planus dėl asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, integracijos į akademinę bendruomenę ir dalyvavimo mobilumo veiklose; ar jų atstovaujamoje institucijoje renkama informacija apie joje besimokančių arba dirbančių asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, skaičių; jei taip, kokiomis priemonėmis pastaroji informacija renkama; ar jų atstovaujamose institucijose yra asmuo, kuris rūpinasi asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, klausimais; kokios, jų nuomone, pagrindinės kliūtys, turinčios įtakos minėtųjų asmenų sprendimui nedalyvauti mobilumo veiklose ir kt.

Iš viso apklausoje dalyvavo 43 švietimo įstaigos, įgyvendinusios Mokymosi visą gyvenimą programos mobilumo projektus arba šiuo metu įgyvendinančios „Erasmus+“ programos 1 pagrindinio veiksmo (KA1) mobilumo veiklas. Daugiau negu pusė (60 %) apklausos dalyvių atstovauja įvairias Lietuvos profesinio mokymo įstaigas. Apklausos dalyvių, atstovaujančių kolegijas ir universitetus, pasiskirstymas yra tolygus – po 19 %. Organizacija, kuri atsakė į dalį apklausoje pateiktų klausimų, tačiau nepriskiriama nei profesinėms, nei aukštosioms mokykloms (žemiau esančiame pav. pažymėta kaip „Kita“) – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras.

 

Apklausos dalyvių atstovaujama institucija

 

Išanalizavus pateiktus duomenis paaiškėjo, kad 81 % apklausoje dalyvavusių švietimo įstaigų nėra numatytos tvarkos arba veiksmų plano asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, integracijai į akademinę bendruomenę ir jų dalyvavimui mobilumo veiklose. Vis dėlto 90 % respondentų nurodė renkantys informaciją apie specialiųjų poreikių turinčių asmenų skaičių įstaigoje. Atitinkamai 81 % apklausoje dalyvavusiųjų pažymėjo, kad jų atstovaujamoje institucijoje yra skleidžiama informacija apie papildomo finansavimo galimybę asmenims, turintiems specialiųjų poreikių ir ketinantiems dalyvauti „Erasmus+“ programos mobilumo veiklose. Pagrindiniai minėtosios informacijos platinimo būdai yra įvairūs informaciniai renginiai ir susitikimai, aktuali informacija taip pat yra skelbiama interneto svetainėse bei skelbimų lentose.

Respondentų pasiteiravus apie jų atstovaujamose įstaigose dirbančius asmenis, kurie rūpinasi specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis, 83 % nurodė, kad toks asmuo įstaigoje dirba. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma apklausoje dalyvavusių švietimo įstaigų atstovų įvardino tapačias asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, skatinimo dalyvauti „Erasmus+“ programos mobilumo veiklose priemones: informacijos apie galimybę išvykti žodžiu ir raštu pateikimą (įskaitant informaciją apie galimybę gauti papildomą finansavimą), mobilumo veiklose jau dalyvavusių asmenų dalijimąsi gerąja patirtimi, individualių konsultacijų teikimą. Bene labiausiai motyvuojančiu veiksniu įvardintas mobilumo programose jau dalyvavusių asmenų dalijimasis gerąja patirtimi.

Pagrindinėmis priežastimis, sąlygojančiomis asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, sprendimą nedalyvauti mobilumo veiklose apklausos dalyviai įvardino: nepasitikėjimą savimi, įvairias baimes (pvz., dėl sveikatos būklės pablogėjimo, prisitaikymo nuvykus), motyvacijos bei tėvų paskatinimo stoką, neužtikrintumą dėl priimančios organizacijos aplinkos pritaikymo. Kaip pagrindines priemones, kurios galėtų padėti pašalinti anksčiau minėtas kliūtis, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigos nurodė: tikslingą aktualios informacijos bei gerosios patirties pavyzdžių sklaidą, didesnį dėmesį asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, parengimui dalyvauti mobilumo veiklose, atsakingą priimančiųjų institucijų parinkimą.

Apibendrinant, 33 % apklausoje dalyvavusių švietimo įstaigų atstovų pažymėjo, kad Fondo teikiama informacija apie specialiųjų poreikių turinčių asmenų mobilumo organizavimą yra pakankama. Likę apklausos dalyviai nurodė, kad aktyvesniam asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, dalyvavimui „Erasmus+“ programos mobilumo veiklose įtakos galėtų turėti: dalijimasis gerąja patirtimi, lankstinukai arba atmintinė su aktualia informacija (įskaitant informaciją, skirtą specialiųjų poreikių turinčių asmenų tėvams) ir kt.

Detali visų atsakymų į apklausos metu pateiktus klausimus analizė, pagal atstovaujamos organizacijos tipą:

Nuoširdžiai dėkojame visiems apklausos dalyviams už skirtą laiką ir išsamius atsakymus, kurie atskleidė esamą situaciją ir neabejotinai bus naudingi Fondui numatant priemones, kurios paskatintų asmenis, turinčius specialiųjų poreikių (besimokančius ar dirbančius Lietuvos profesinio mokymo ir aukštojo mokslo institucijose), aktyviau dalyvauti „Erasmus+“ programoje.

Maloniai primename, kad kilus klausimų dėl papildomos finansinės paramos „Erasmus+“ programos mobilumo veikloms galite kreiptis į Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatores:

 

Parengė:

Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorės Irma Vyšniauskienė ir Eglė Grigonytė, Profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo programų skyriaus projektų koordinatorė Lina Ramanauskė