2019-10-17

Programa „Erasmus+“ vaidina lemiamą vaidmenį, kuriant Lietuvos švietimo sistemos pažangą

Spalio 16 d. Vilniuje įvyko švietimo konferencija „Erasmus+“ algoritmas pažangai“, kurią organizavo Švietimo mainų paramos fondas, subūrusi programos „Erasmus+“ projektų dalyvius iš visos Lietuvos ir visų švietimo sektorių. Pasak Švietimo mainų paramos fondo direktorės Daivos Šutinytės, renginyje susirinko didžiausi Lietuvos švietimo inovatoriai. Tai žmonės, kurie dalyvaudami programoje sukuria inovatyvius projektus, kuriančius pažangą švietime.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovė Agnė Kazlauskaitė pristatė Europos Komisijos planus ir džiaugėsi, kad švietimas naujai išrinktame Europos Parlamente ir atsinaujinančioje Europos Komisijoje yra prioritetas – kalbama apie biudžeto dvigubinimą būsimam programos „Erasmus+“ laikotarpiui.

Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Pečiukonienė džiaugėsi, kad „Erasmus+“ yra puiki investicija, o Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kuri nacionalinėmis lėšomis prisideda prie programos įgyvendinimo.

Konferencijos metu pristatytas pirmasis Lietuvoje strateginių partnerysčių projektų tvarumo tyrimas – jo metu atlikti 44 interviu su 41 projekto vykdytojais. Per šiuos pokalbius siekta suprasti, kaip produktai naudojami projektui pasibaigus, ar produktų naudojimas padėjo įgyvendinti organizacinius arba sisteminius pokyčius. Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokie praktiniai projekto sprendimai padėjo užtikrinti produktų tvarumą.

Vienas iš „Erasmus+“ strateginių partnerysčių tipų yra inovacijas remiantys projektai. Jie skirti kurti inovatyviems intelektiniams produktams, naudojamiems švietimo ir mokymo srityje, arba taikyti bei platinti jau esamas švietimo ir mokymo inovacijas. Pavyzdžiui, naujus didaktinius metodus, gebėjimų įvertinimo instrumentus, mokomąsias programas ar priemones.

Produktai yra tik dalis strateginių partnerysčių rezultatų – tačiau būtent jie buvo pasirinkti tyrimo objektu, nes produktams skiriama beveik pusė strateginių partnerysčių dotacijų. Laura Jurkuvėnienė, nepriklausoma tyrėja, pristatė tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad didžioji dalis projektų rezultatų naudojama net ir projektui pasibaigus – 63 % sukurtų produktų buvo naudojami aktyviai, 29 % – iš dalies. Tyrėja kalbėjo apie projektų tvarumą ir kvietė diskusijai, kaip užtikrinti projektų rezultatų, poveikio tęstinumą ir įveiklinimą, nes „Erasmus+“ projektų metu sukurti intelektiniai produktai padeda pasiekti ne tik programos tikslus, bet ir prisideda prie valstybės pažangos švietimo srityje. Išsamiau su tyrimu galite susipažinti pristatomajame leidinyje.

Švietimo mainų paramos fondo direktorės pavaduotoja Gražina Kaklauskienė apžvelgė visą „Erasmus+“ programos raidą, finansų augimą, socialinį, vertybinį poveikį. G. Kaklauskienė įvardino programai įtaką darančius aspektus, politinį kontekstą. Programa rodo brandą sugebėdama įvardinti ne tik pliusus, bet ir minusus. Todėl kitam finansavimo etapui (2021–2027 m.) numatyti du pagrindiniai prioritetai – įtrauktis ir tvarumas.

Prioritetams įgyvendinti numatytos priemonės, tokios kaip ilgesni mobilumai, siekiant tausoti gamtą ir pasirinkti alternatyvias kelionės priemones, ir projektuose gvildenami klimato kaitos klausimai. Siekiama, kad programa labiau įtrauktų atskirties, mažumos grupes, tam siekiama sukurti įtraukties strategiją ir skirti papildomo finansavimo. Dar kartą pabrėžta, kad „Erasmus+“ – viena sėkmingiausių Europos Sąjungos programų, todėl biudžetas didėja nuo 14,7 mlrd. iki 30 mlrd. eurų.

Vizionieriškomis įžvalgomis konferencijoje dalijosi profesorius Boguslavas Gruževskis, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, Vilniaus universiteto profesorius. Jis pabrėžė, kad pagrindinė užduotis – dirbti taip, puoselėti švietimą, galvoti apie jo kaitą, kad ne tik dabar, bet ir ateinančioms kartoms būtų gerai. Švietimo sektoriaus užduotis – dirbti su kylančiais iššūkiais, švietimo sistema turi būti orientuota į visuomenę ir atliepti tikrovę ir jos poreikius, o ne tarnauti teisės aktams.

„Ateitis yra daug geresnė, bet tik tiems, kurie keičiasi,“ – taip savo pranešimą pradėjo verslininkas ir investuotojas  Ilja Laurs.  Išsilavinęs žmogus sukuria 4 kartus daugiau gerovės visuomenei nei neišsilavinęs žmogus. Ekonominė grąža yra apskaičiuojama ir konkreti. Tai vienas iš aspektų, apie kuriuos kalbėjo pranešėjas. Orientacija į akademinius, o ne ekonominius pasiekimus – tai vienas pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos iššūkių. Atotrūkis tarp švietimo sistemos ir verslo yra milžiniškas. Tai dar viena tema, kuri labai aktuali šiandien. 

Konferencijoje geraisiais tvarių intelektinių produktų pavyzdžiais dalijosi projektų atstovai iš Prienų r. savivaldybės administracijos, Vytauto Didžiojo universiteto, viešųjų įstaigų „Mano šeimos akademija“ ir „Diversity Development Group“.

Renginio pranešėjai, dalyviai ir organizatoriai kalbėjo apie tai, kas kuria švietimui pridėtinę vertę, kokią atsakomybę turime prisiimti, kokias investicijas (finansines ir žmogiškųjų išteklių) turime daryti ir dalijosi patarimais, kaip projektą padaryti tvarų ir sprendžiantį aktualias švietimo sektoriaus problemas.

Tvarumo konferencijos leidinys