2016-01-13

„Erasmus+“ rezultatai Lietuvoje: tūkstančiai dalyvių ir šimtai projektų

„Erasmus+“ rezultatai Lietuvoje: tūkstančiai dalyvių ir šimtai projektų pagrindinė nuotrauka

Palyginti naujos „Erasmus+“ programos rezultatai per porą veiklos metų įrodė, kad programa yra reikalinga Europai – ne tik švietimo, bet ir verslo įstaigos, jaunimo organizacijos, tūkstančiai įvairiausio amžiaus europiečių jau pasinaudojo ir įvertino galimybes. Praėjusių metų susidomėjimas „Erasmus+“ leidžia prognozuoti, kad kitais metais norinčiųjų dalyvauti programoje Lietuvoje tik daugės. 

2014 m. sujungusi sporto, jaunimo ir švietimo programas ir taip sukūrusi „Erasmus+“, Europos Komisija suteikė stiprų postūmį visos Europos švietimo sistemoms tobulėti ir jaunimo potencialui skleistis.

„Erasmus+“ programos projektai yra suskirstyti į tris dalis: Mobilumo mokymosi tikslais projektai (toliau – KA1), skirti gerinti piliečių įgūdžius, kelti kvalifikaciją, didinti įsidarbinimo galimybes, gerinti mokymo ir mokymosi kokybę, skatinti mokytis visą gyvenimą ir mažinti socialinę atskirtį, Strateginės partnerystės projektai (toliau – KA2), skirti remti švietimo įstaigų, jaunimo organizacijų, įmonių, vietos ir regionų valdžios bei nevyriausybinių organizacijų strategines partnerystes bei Jaunimo srities struktūrinio dialogo projektai (toliau – KA3), kurių tikslas suburti jaunimą ir politikus bendrai diskusijai, kaip spręsti jaunimui rūpimus klausimus.

2015-ieji nuo pirmų programos gyvavimo metų skyrėsi tuo, kad daugėjo galimybių studentams, dėstytojams, švietimo sistemos darbuotojams ir kitiems su švietimu susijusiems asmenims bei projektų, skirtų strateginei partnerystei švietimo sistemoje skatinti. Pažanga pasiekta ir jaunimo srities mobilumo, struktūrinio dialogo projektuose, kurių tikslas yra suburti jaunus žmones ir politikus, valdininkus kartu diskutuoti, kaip išspręsti jaunimui aktualias problemas.

Mobilumo projektai – gilinti žinias ir semtis patirties

2015 metais paraiškas KA1 projektams pateikė net 42 Lietuvos aukštosios mokyklos ir konsorciumas, sudarytas iš Kauno technologijos, Klaipėdos, Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetų ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos. 

Vien pernai „Erasmus+“ aukštojo mokslo programai įgyvendinti Lietuvoje iš Europos Komisijos biudžeto buvo skirta apie 8 mln. Eur. 80 proc. šios sumos numatyta studentų praktikoms ir studijoms užsienyje. Tokia galimybe galės pasinaudoti daugiau nei 4000 studentų. Papildomai iš Lietuvos biudžeto 2015 metais studentų stipendijoms ir dėstytojų vizitams buvo skirta daugiau nei 2 mln. Eur. Be to, su nauja programa atsirado ir papildomų galimybių. Pavyzdžiui, studentai, pasirinkę magistrantūros studijas užsienyje, galės gauti paskolas iš Europos Komisijos patvirtintų ES bankų.

„Erasmus+“ programa aukštojo mokslo studentams siūlo daugiau individualių galimybių, t. y. kiekvienam dalyviui suteikiamas 12 mėn. trukmės limitas kiekvienai studijų pakopai, neribojant išvykimo tipo ir skaičiaus. Tai reiškia, kad kiekvienas aukštosios mokyklos studentas į dalines studijas ir praktikas užsienyje dabar gali vykti net keletą kartų.

Studentams prieš išvykstant į mainus suteikiama galimybė nemokamai naudotis internetine platforma, kuri skirta anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų kalbos įgūdžiams tobulinti. Planuojama, kad iki 2020 metų šia programa bus galima mokytis visų Europos šalių kalbų.

Naujomis galimybėmis 2015 metais pirmieji suskubo pasinaudoti dėstytojai ir kiti aukštųjų mokyklų darbuotojai. Jiems programa padės išvykti į užsienį dėstymo vizitų ir dalyvauti užsienio įmonių organizuojamuose mokymuose. Per mokslo metus bus suorganizuota daugiau nei 1700 tokių vizitų.

Svarbu pabrėžti, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“, aukštojo mokslo kokybę siekiama gerinti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Taigi 2015 metais atsirado galimybė teikti paraiškas studentų ir dėstytojų mainams su kitomis pasaulio valstybėmis, nedalyvaujančiomis programoje. Jos yra suskirstytos į vienuolika pasaulio regionų: Balkanų šalių, Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros regiono, Rusijos, Centrinės Azijos, Azijos ir Industrinės Azijos, Lotynų ir Šiaurės Amerikos, Pietų Afrikos Respublikos, Centrinės Afrikos, Okeanijos ir Karibų jūros regiono.

Paraiškas vykdyti studentų ir personalo mainus su ne ES / EEE šalimis pateikė 30 aukštųjų mokyklų.  Po paraiškų kokybės vertinimo 25 aukštosioms mokykloms buvo skirta apie 1,7 mln. Eur. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas atvyks 193 atstovai iš šalių partnerių, o 178 Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojai vyks į šalių partnerių aukštąsias mokyklas. 236 mainų dalyviai yra studentai, iš kurių 172 užsieniečiai, atvyksiantys dalinių studijų į Lietuvą, bei 64 Lietuvos studentai, išvyksiantys dalinių studijų į šalių partnerių aukštąsias mokyklas. 2015-2016 mokslo metais suplanuota ir finansuota daugiau nei 600 tokių mainų. Kol ši veikla nauja, iki 60 proc. mainų dalyvių sudarys aukštųjų mokyklų dėstytojai ir personalas. Tikimasi, kad tai padės pasirengti intensyviems personalo ir studentų mainams ateityje. Siekiant populiarinti Europos aukštąjį mokslą, šios programos veiklos prioritetas bus skiriamas atvykstančių į Europos universitetus studentų ir dėstytojų mobilumui.

Iš viso „Erasmus+“ KA1 projektuose iš 2015 metams Lietuvai skirto biudžeto mainuose galės dalyvauti daugiau nei 5000 studentų ir dėstytojų iš Lietuvos ir šalių partnerių universitetų. Taip pat planuojama, kad, kaip ir kasmet, daugiau nei 2500 studentų ir 1500 dėstytojų iš Europos aukštųjų mokyklų atvyks studijuoti, atlikti praktiką ar dėstyti Lietuvoje pagal „Erasmus+“ programą. Jiems finansavimą skirs kitos programoje dalyvaujančios šalys.

Švietimo ir verslo bendradarbiavimas

Ypač gerų rezultatų šiemet pasiekta KA1 profesinio mokymo srityje – sulaukta 115 paraiškų, o tai yra  net 19 proc. daugiau nei 2014 metais. Profesinio mokymo sritis išsiskiria nacionalinių konsorciumų populiarumu – jie pateikia maždaug pusę visų paraiškų.  

Profesinio mokymo srityje „Erasmus+“ suteikia galimybę kitoje šalyje atlikti darbo praktiką įmonėse ar profesinio mokymo įstaigose. Tuo gali pasinaudoti tiek profesinių mokyklų moksleiviai, tiek absolventai, baigę šias mokyklas. Profesinio mokymo įstaigų mokytojai gali atlikti ne tik darbo praktiką, bet ir išvykti mokymosi bei darbo stebėjimo ar dėstymo tikslais. 

Paraiškas aktyviai teikia ne tik profesinės mokyklos, bet ir asociacijos, privačios įmonės ir kitos įstaigos. Programa norima paskatinti partnerystę tarp profesinio mokymo įstaigų ir verslo.

2014 ir 2015 metų duomenimis, populiariausia tema teikiant paraiškas išlieka verslumo skatinimas ir bendradarbiavimas su verslo įmonėmis. Šiais projektais siekiama tobulinti profesinių mokyklų moksleivių bendrąsias ir profesines kompetencijas, reikalingas vietinei ir tarptautinei darbo rinkai, bei sukurti inovatyvius praktinio mokymo(si) metodus. Be to, „Erasmus+“ skatina projektus, užtikrinančius profesinio mokymo kokybę bei praktinių įgūdžių tobulinimą, skatinančius profesinį mokymą darbo vietoje bei plečiančius profesinio mokymo galimybes asmenims, patiriantiems socialinę atskirtį.

Profesinės mokyklos šiemet sulaukė dar vienos naujovės – profesinio mobilumo chartijų. Jos numato galimybę chartiją gavusioms profesinio mokymo institucijoms be dalyvavimo kasmetiniuose konkursuose gauti „Erasmus+“ programos finansavimą mobilumo veikloms iki pat programos pabaigos 2020 metais.

Tokios chartijos suteikiamos įstaigoms, kurios sėkmingai rūpinasi savo moksleivių ir darbuotojų mobilumu. Tikimasi, kad chartijos, kurios jau suteiktos 14 mokyklų, paskatins institucijas toliau stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Postūmis plėtoti bendrąjį ugdymą ir mokymąsi visą gyvenimą

Aukštasis ir profesinis mokslas yra ne vieninteliai švietimo sistemos sektoriai, kurių atstovai gali pasinaudoti „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis KA1 veikloje. Tai gali daryti ir bendrojo ugdymo įstaigų, ruošiančių jaunuolius tolimesnėms studijoms profesinio mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, atstovai.  

Palyginti su 2014 metų konkursu, 2015 metais bendrojo ugdymo sektoriuje gauta 74 proc. mažiau nekokybiškų paraiškų. Pagrindinė  nekokybiškų paraiškų priežastis buvo netinkamai suprastas  strateginis veiklos aspektas – organizacijos kvalifikacijos tobulinimo poreikis turi derėti su mokyklos strateginiais tikslais. 2015 metais didžioji dalis mokyklų su šia užduotimi susitvarkė puikiai.

Svarbiausia 2015 metų naujovė KA1 projektuose buvo galimybė teikti nacionalinio konsorciumo paraiškas. Nacionalinį konsorciumą gali sudaryti savivaldybės Švietimo skyrius ir mažiausiai dvi jam pavaldžios mokyklos. Šiais metais konsorciumų paraiškas pateikė Šiaulių rajono savivaldybė kartu su 7 darželiais ir Rokiškio rajono savivaldybė su 8 mokyklomis. Abu projektai buvo finansuoti. Tokie rezultatai ypač džiugina, nes tyrimai rodo, kad praktinis mokymasis yra daug efektyvesnis nei dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

2015 metais 27-iuose finansuotuose bendrojo ugdymo projektuose dalyvavo iki 385 asmenų. Palyginti su 2014 metų duomenis, tokią galimybę turėjo 6 proc. daugiau dalyvių. Tai ne tik mokytojai, bet ir kiti mokyklų darbuotojai: psichologai, patarėjai, konsultantai ir kt. Verta paminėti, kad tiek 2014, tiek 2015 metais buvo finansuota po vieną projektą iš ugdymo įstaigų, kuriose dirbama su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais.

„Erasmus+“ mokymosi mobilumo tikslais projektuose dalyvauja ir suaugusiųjų švietimo sektoriaus darbuotojai. Per dvejus programos metus jau finansuota 14 projektų, skirtų suaugusiųjų švietėjų kvalifikacijai tobulinti.

Per 2014–2015 metus skirtas finansavimas 130 asmenų stebėti kitų darbą, tobulinti kvalifikaciją, mokytis kalbų, dalyvauti užsienyje rengiamuose mokymuose ar dėstyti kitose programos valstybėse. Kaip ir profesinio mokymo sektoriuje, suaugusiųjų švietimo sektoriuje paraiškas teikia labai įvairios organizacijos – nuo suaugusiųjų mokymo centrų iki valstybinių įstaigų bei verslo įmonių.

Apibendrinant KA1 efektyvumą Lietuvoje, galima pasidžiaugti, kad 2015 metais finansuotose mobilumo veiklose dalyvavo daugiau nei 6500 įvairaus amžiaus žmonių. Per 2014-2015 metus akademiniam mobilumui, suaugusiųjų švietimui, bendrajam ugdymui ir profesiniam mokymuisi skirta daugiau nei 14 mln. Eur iš „Erasmus+“ biudžeto.

Strateginei partnerystei skirta daugiau nei 7 mln. Eur

„Erasmus+“ taip pat remia švietimo įstaigų, jaunimo organizacijų, įmonių, vietos ir regionų valdžios bei nevyriausybinių organizacijų strateginę partnerystę. Ji padeda sukurti intelektinių produktų, didina atitinkamo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybę ir tikslinių grupių kompetencijas bei plačiąja prasme šalies konkurencingumą.

Per dvejus veiklos metus „Erasmus+“ fondas KA2 veiklai skyrė beveik 7 mln. Eur. Vien 2015 metais 22 KA2 veiklos projektams skirta apie 3,5 mln. Eur, 2014-aisiais finansuota 20 tokių projektų. Profesinio mokymo sektoriaus projektams tiek 2014, tiek 2015 metais pateikta beveik trečdalis visų paraiškų. 2015 metais nuo 21 iki 32 proc. išaugo bendrojo ugdymo sektoriaus finansuojamų paraiškų skaičius. Tiek 2014, tiek 2015 metais daugiausia buvo finansuojama profesinio mokymo projektų. Tai sudaro atitinkamai net 42 ir 32 proc. visų finansuojamų projektų (15 projektų per dvejus metus). Dėl riboto biudžeto suaugusiųjų švietimo sektoriuje kasmet finansuojama apie 22 proc. paraiškų, o aukštojo mokslo srityje – 14 proc.

Be jau aptartos strateginės partnerystės, šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama ir 150 tarpmokyklinių strateginės partnerystės projektų, kuriais siekiama skatinti Europos mokyklų bendradarbiavimą ir stiprinti mokyklinio ugdymo europinį matmenį. Šiems projektams įgyvendinti skirta beveik 4 mln. Eur.

Lietuvos organizacijos: aukštosios mokyklos, bendrojo ugdymo įstaigos (įskaitant tarpmokyklinės strateginės partnerystės projektus), suaugusiųjų švietimo ir profesinio mokymo įstaigos taip pat dalyvauja strateginės partnerystės projektuose, kuriuos koordinuoja kitų Europos šalių organizacijos. 2014 metais buvo finansuotas 151 toks projektas, kuriam finansavimą skyrė kitos 27 programos šalys. Iš viso skirta 3,9 mln. Eur.

Bet to, „Erasmus+“ programa itin skatina kurti partnerystę – vadinamąsias žinių ir įgūdžių sąjungas. KA2 sektoriuje finansavimą gali gauti ne tik švietimo įstaigos, bet ir verslo įmonės. Tai leis mokymo įstaigoms lengviau suprasti ir prisitaikyti prie verslo poreikių, paruošti reikiamus specialistus, o verslui – užsiauginti kvalifikuotų darbuotojų. Savo ruožtu dabar iš aukštojo, profesinio, bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo sričių gaunami projektai siekia pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, kuriant ir taikant naujas metodikas ir technologijas, ugdant verslumą bei skatinant nuotolinį mokymąsi.

Aukštojo mokslo srityje dažniausiai finansuota mokymo(si) veikla – trumpalaikiai bendri darbuotojų mokymo renginiai, susiję su strateginės partnerystės tema ar jos taikymo sritimi. Jie skirti nedidelėms projekte dalyvaujančių organizacijų darbuotojų grupėms. 2014 ir 2015 metais finansuotų projektų temos: studijų kokybės ir aktualumo gerinimas rengiant naujas arba atnaujinant esamas studijų programas; studijų proceso modernizavimas integruojant naujus mokymo metodus, informacines ir komunikacines technologijas; skaitmeninių kompetencijų bei verslumo ugdymas; atvirojo ir nuotolinio mokymosi skatinimas. Numatyta, kad šiuose projektuose dalyvaus 565 asmenys.

2014 metais taip pat buvo įgyvendinti trumpalaikiai bendri darbuotojų mokymo renginiai, kuriuose dalyvavo 8 profesinių mokyklų atstovai, o 2015 metais, skyrus finansavimą 7 projektams, tokio pobūdžio renginiuose 2016-aisiais dalyvaus 34 besimokantieji. 2014 metais strateginės partnerystės projektuose buvo įgyvendinamas ir mišrus besimokančiųjų mobilumas, kuriame dalyvavo net 56 profesinių mokyklų moksleiviai.

Savo ruožtu bendrojo ugdymo srityje siekiama pagerinti ir specialiųjų poreikių turinčių mokinių integraciją mokykloje ir bendruomenėje, sukurti kultūriškai pagrįstas naratyvinio žaidimo ir mokymosi erdves. Be to, vienu iš projektų siekiama stiprinti mokinių, mokyklos vadovų ir mokytojų pilietiškumą ir toleranciją. Per dvejus metus tokiuose inovatyviuose projektuose dalyvavo 236-i mokyklų darbuotojai.

Strateginės partnerystės per dvejus metus prisidėjo ir stiprinant suaugusiųjų švietimą Lietuvoje.  Per 2014 metus 17 suaugusiųjų švietimo specialistų išmoko taikyti naujai parengtą mokymo modulį, o pernai 58 specialistai dalyvavo mokymosi vizituose. 2015 metais paraiškose numatytas suaugusiųjų mokymosi mobilumas, kuriame šiemet dalyvaus dar 72 asmenys. Šios srities projektais didžiausias dėmesys skiriamas socialinės atskirties grupių neformaliajam švietimui, senjorų, bedarbių, imigrantų ir neįgaliųjų integracijai – tai buvo populiariausios temos tiek 2015, tiek 2014 metais teikiamuose projektuose. Šiais metais bus vykdomi projektai, kuriuos įgyvendinant bus kreipiamas dėmesys įvairiose suaugusiųjų švietimo organizacijose dirbančių specialistų profesiniam tobulėjimui. 

Papildomas dėmesys jaunimui

Kaip atskirą veiklos sritį „Erasmus+“ išskiria jaunimą. Šiuos projektus administruoja Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA). Tokia veikla siekiama tobulinti jaunuolių ir su jaunimu dirbančiųjų kompetencijas taikant neformaliojo ugdymo metodus, sustiprinti jaunimo sektoriaus ir darbo rinkos ryšį. Programos jaunimo sritis turi padėti sustiprinti jaunų žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, aktyvinti pilietiškumą, kultūrų dialogą, socialinę įtrauktį ir solidarumą.

Jau pirmieji veiklos metai išsiskyrė dideliu projektų skaičiumi, kokybiškomis paraiškomis, inovatyviomis idėjomis bei ryžtu spręsti jauniems žmonėms, jaunimo organizacijoms ir jaunimo politikai svarbias problemas.

2014 metais „Erasmus+“ jaunimo srityje finansuoti 124 projektai: 116 KA1 projektų, 3 strateginės partnerystės, 5 struktūrinio dialogo projektai. Finansuotos 28 savivaldybių paraiškos. Be to, JTBA devyniolikai organizacijų iš dešimties savivaldybių suteikė akreditacijas, kurios suteikia teisę dirbti su tarptautiniais savanoriais arba sudaryti sąlygas lietuviams išvykti savanoriauti į kitas valstybes. Džiugina tai, kad šių akreditacijų siekia ir organizacijos, įsikūrusios nuošalesnėse kaimiškose vietovėse. 2015 metais per tris paraiškų teikimo terminus sulaukta 496 paraiškų, finansavimas skirtas 121 projektui.

Taip pat, „Erasmus+“ pirmą kartą siūlo galimybę finansuoti tarptautinės strateginės partnerystės projektus jaunimo srityje. Tokiu būdu siekiama paskatinti tarptautinį bendradarbiavimą, įvairių sektorių atstovų keitimąsi patirtimi: švietimo, mokymo, nevyriausybinio, verslo.

Siekdama pagerinti planuojamų ar jau vykdomų projektų kokybę ir efektyvumą, JTBA kartu su kitomis nacionalinėmis agentūromis organizuoja tarptautinius mokymo renginius. Šiais mokymo kursais pritraukiama naujų organizacijų, projektų vykdytojams suteikiama papildomų kompetencijų.

Įkvepiančios galimybės ateityje

Visi šie įkvepiantys dvejų metų „Erasmus+“ rezultatai Lietuvoje – šimtai paraiškų ir finansuojamų projektų, tūkstančiai dalyvių – leidžia tikėtis, kad artimiausiais metais pasiekimai bus dar įspūdingesni. Prie to nemažai prisideda augantis visuomenės suvokimas, kad švietimas yra svarbiausia sritis didinant Lietuvos ir visos Europos konkurencingumą. Savo ruožtu efektyviau siekti programos tikslų padės ir gerėjanti teikiamų projektų kokybė.

Vienas iš svarbiausių „Erasmus+“ privalumų yra tai, kad programa nuolat atnaujinama atsižvelgiant į naujas galimybes, besikeičiančią darbo rinką, dalyvių poreikius. To tikimasi ir iš paraiškų teikėjų – žvelgti novatoriškai ir nebijoti pateikti kūrybiškų idėjų.